Mero savaitė
Praėjusią savaitę gavau išties neeilinį ir intriguojantį Smiltynės gyventojų kvietimą lapkričio 3 dieną 19 val. paklausyti jau visą pusmetį Klaipėdos uosto akvatorijoje vykstančio Rusijos ir Lenkijos žemkasių "koncerto".
Puikiai supratau šio kvietimo potekstę ir Smiltynės gyventojų ironiją, tačiau į vadinamąjį "koncertą" vis tiek nuvykau. Ši problema man nebuvo nežinoma - jau anksčiau buvau gavęs Smiltynės gyventojų skundą, tačiau atsiradus progai nusprendžiau savo ausimis šį "koncertą" išgirsti.
Kviesti buvo ir žiniasklaidos, ir Uosto direkcijos, ir kitų atsakingų institucijų atstovai, tačiau į "koncertą" atvykau aš vienas. Taigi klausytis niekas netrukdė.
Šis renginys man sukėlė labai įvairių minčių. Kaip jau minėjau, buvau gavęs Smiltynės gyventojų skundą. Susipažinęs su jame išdėstyta problema bei Visuomenės sveikatos centro atliktais triukšmo tyrimais, kreipiausi į Uosto direkcijos vadovą S. Dobilinską su prašymu riboti žemkasių darbo laiką arba ieškoti būdų jų keliamam triukšmui sumažinti. S. Dobilinskas į mano prašymą reagavo, kreipėsi į uosto akvatorijos gilinimo darbų rangovą AB "Klaipėdos hidrotechnika". Pastaroji tiek mane, tiek Uosto direkcijos vadovą informavo, kad imsis priemonių gyventojų patiriamiems nepatogumams sumažinti. Turėjo būti atlikti naudojamos technikos patikrinimai, suteptos kaušų grandinių jungiamosios dalys ir t. t. Tai būtų sumažinę žemkasių keliamą triukšmą.
Deja, atvykęs į "koncertą" pats įsitikinau, kad niekas nepasikeitė, tad Smiltynės gyventojų pretenzijas dėl žemkasių keliamo triukšmo visiškai pagrįstos. Klausantis tokio triukšmo, ir ypač naktį, vargu ar įmanoma normaliai pailsėti.
Manau, tokius darbus organizuojantys žmonės, užuot formaliai "atsirašinėję", privalėtų rimtai reaguoti į jiems reiškiamas pastabas ir duotus pažadus tesėti.
Šiandien galiu pasakyti tik tiek, kad darbai uosto akvatorijoje netrukus bus baigti, tad Smiltynės gyventojai galės lengviau atsipūsti.
Nepatogumai neišvengiami
Vis dėlto esama ir kitos medalio pusės. Gyvename vieninteliame Lietuvos uostamiestyje, tad kai kurie nepatogumai yra tiesiog neišvengiami. Tokių nusiskundimų aš gaunu ir daugiau. Ypač dažnai skundžiasi tie gyventojai, kurių būstai tiesiogiai ribojasi su uosto kompanijų teritorijomis. Dėl iš KLASCO sklindančio triukšmo skundžiasi Švyturio gatvės žmonės, centrinės miesto dalies gyventojai nepatenkinti "Laivitės" kaimynyste, kiek anksčiau būta skundų ir dėl "Baltijos" laivų statyklos veiklos.
Žinia, viena darbo vieta uoste sukuria nuo 7 iki 10 naujų darbo vietų už jo ribų, todėl uosto plėtros stabdyti neturime teisės. Vis dėlto visi bendromis pastangomis turime daryti visa, kas įmanoma, kad žmonėms užtikrintume normalias gyvenimo sąlygas.
Ateityje norėtume sulaukti daugiau geranoriškumo iš uosto kompanijų. Žinia, jos labai daug investuoja į šiuolaikines technologijas, taiko kitas priemones triukšmui sumažinti. Štai KLASCO palei savo teritoriją pradėjo statyti garsą sugeriančią sienelę, tačiau nemanau, kad tai padėtų problemą išspręsti iki galo.
Su KLASCO valdybos pirmininku B. Lubiu esame sutarę, kai tik bus suformuota nauja Vyriausybė, važiuoti į Vilnių ir bandyti iš esmės spręsti Švyturio g. gyventojų klausimą. O kol kas, deja, gyvenant uostamiestyje dėl kai kurių nepatogumų kai kam tenka ir pakentėti.
Miesto apšvietimas gerės
Negaliu nutylėti ir dar vieno praėjusią savaitę žiniasklaidos paliesto klausimo. Tai Klaipėdos gatvių apšvietimo problema.
Pripažįstu, kad šioje srityje ne viskas yra gerai, tačiau padėtis ne tokia tragiška, kaip straipsnyje bandyta pavaizduoti. Per pastaruosius metus miesto apšvietimas ne tik kad nepablogėjo, o atvirkščiai - pagerėjo. Tai patvirtina ir skaičiai.
Nuo 2002 m., kai buvo pradėta įgyvendinti gatvių apšvietimo tinklų rekonstrukcija, į šią sferą investavome 3 mln. 642 tūkst. 452 litus. Ekonominį efektą jau pajutome. Vien šiais metais sutaupėme per 350 tūkst. litų, skirtų elektros energijai pirkti. Šiuos pinigus paskutiniame miesto Tarybos posėdyje skyrėme Miesto ūkio departamentui - kitoms miesto tvarkymo problemoms spręsti.
Klaipėdiečiai tikriausiai dar nepamiršo tų laikų, kai siekiant taupyti mieste švietė kas antras, o tai ir kas trečias šviestuvas. Tada gatvės tikrai buvo tamsios. Dabar to nebėra.
Esame parengę gatvių apšvietimo gerinimo programą 2004-2006 m. Šiais metais jai įgyvendinti buvo skirta 688 tūkst. litų. Už šiuos pinigus buvo įrengtas apšvietimas Jūrininkų pr. iki Rimkų gyvenvietės, Rūko, Klemiškės, Lūžų, Panevėžio g. ir kitur.
Kitais metais darbai bus tęsiami toliau. Bus apšviesta Bandužių g., Rimkų gyvenamasis kvartalas, atskiri Baltijos pr., Šilutės pl., Debreceno g. kvartalai, Sportininkų, J. Janonio, S. Daukanto g. rajonai, prie Merkio, Minijos, Kalnupės g. besišliejantys kvartalai ir t. t.
Tokių dalykų per vieną dieną nepadarysi. Manau, kad minėtoji programa parengta teisingai, ir ją palaipsniui įgyvendinant, mūsų miestas taps tikrai geriau apšviestas.
Vietoj 2K - 3K
Penktadienį buvau susitikęs su Rusijos Federacijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Michailu Toršinu. Jis man įteikė dviejų konsulų - jo paties ir Lietuvos generalinio konsulo Kaliningrado srityje Vytauto Žalio - kreipimąsi, skirtą Klaipėdos ir Kaliningrado miestų merams. Jame siūloma įgyvendinti projektą 3K.
Ką reiškia 3K? Šis pavadinimas iššifruojamas taip: Klaipėda - Kaliningradas - kultūra. Mano nuomone, pasiūlymas dviem kaimyniniam miestam bendradarbiauti kultūros srityje yra išties vertas dėmesio. Jis turėtų sudominti tiek abiejų uostamiesčių politikus, tiek kultūros sferos darbuotojus. Gavau būsimo bendradarbiavimo projektą, ir esu įsitikinęs, kad jį tikrai galima ir net būtina kuo greičiau įgyvendinti.
Užrašė Vilija ŠILINIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą