Mūsų laukia labai ilgos ir sunkios pagirios

Ką prarasime ir ką laimėsime atsisakę nacionalinės valiutos (LITO) ir įsivedę EURĄ?

Mūsų laukia labai ilgos ir sunkios pagirios

Euras normaliam žmogui neturėtų žadinti normalių jausmų - tai beveidis pinigų imperijos ženklas. Tik dar labiau pabrėžiantis - dabar jau kišenėje - kad laukia jūsų, žmonės, didieji imperiniai pokyčiai. Ir greiti, ir labai radikalūs. Nebuvo jokio reikalo atsisakyti savo lietuviško lito, bet kadangi Europą, o ypač Vakarų Europą valdo nebe politikai, o biurokratai, jiems visur reikia vieningo biurokratinio pasaulio.

O čia ir pinigų pasaulis atskubėjo, ir pakišo savą Momonos paslaugą: "Prašom, mielieji, EURAS". Lietuva, o ypač Latvija, vos išnirusios iš vienos imperijos, neturėjo teisės stačia galva pulti į kitą. Dievuliau, kodėl nebuvo jokios savisaugos, jokios savigarbos? (Ką lliudija čekai su vengrais, o iš dalies ir lenkai). Pasekmės bus liūdnos.

Pirma, nebus jokios akivaizdžios "inevesticinės naudos" (danai su švedais nestokoja investicijų ir sava nacionaline valiuta); antra, po euro akcijos seks kitos - biuroktratų-pinigų pasaulis nesustos. Pavyzdžiui, dabar bus visai lengva nukreipti į Lietuvą trečiojo pasaulio perėjūnus-imigrantus, su kuriais Vakaruose jau nesusitvarkoma (Prancūzijoje - penktadalis gyventojų jau musulmonai).

Eurobiurokratai dabar turės dar vieną kuoką-argumentą: visi esam lygūs ir vienodi; o štai pas jus jau ir ekonomikos augimas 0,5 proc., tad - prašom, mielieji, jums "į svečius" siunčiame 100 000 svetimųjų-kolonistų. Net TSRS imperijos laikais taip "draugiškai" neisuntė kolonistų, kaip bus dabar...

Žodžiu, mūsų laukia labai ilgos ir sunkios pagirios. O kadangi Klaipėda (ir visa Lietuva) jau sumažėjo 1/3 gyventojų (jaunimo sąskaita), ir laisvo gyvenamo ploto per akis, ir mokyklos pustuštės... pasekmės labai liūdnos. Bijau, kad po 20 metų Lietuva nebepažins savęs.

Filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis

Už iliuziją sumokami didžiausi pinigai

Prarasime vieną iš Lietuvos valstybingumo simbolį, ženklą, kad esame savarankiški ir laisvi, kad galime nepriklausomai nuo kitų tvarkytis savo valstybėje. Ilgainiui euras bus kaip rublis – nei kam brangus, nei mielas - paprastas gero popieriaus lapelis reikalingas prekiniams mainams įforminti. Na, o jei kokie nors graikai vėl „prasiuliavos“, tai jų vargstančius pensininkus gaunančius po 5000 eurų per mėnesį teks gelbėti ir mums, kaip, kad neseniai gelbėjo juos viskuo pertekę estų senoliai.

Suprantama, patogiau bus keliauti po eurozoną, bankams nebereikės konvertuoti valiutos, palengvės sandorių sudarymas, atsiskaitymai... Kadangi bankai ubagais nesirūpina, jiems iš to jokios naudos nebus. Na, o kiek prakutusiems - viskas liks kaip buvo, tik skolos atrodys tris kartus mažesnės. Ant popieriaus! Iliuzija juk nėra blogas dalykas, už ją dažniausiai ir sumokami didžiausi pinigai.

Psichologas, rašytojas Vytautas Čepas