Ne tik apie ligas

Ne tik apie ligas

Žmogus yra padaras, kuris turi smegenis. Ne visi išmoksta jomis naudotis, bet mus gali paguosti medūzos, kurios išvis be jų apsieina. Nors mąstymas yra pripažinta visų mūsų funkcija, tačiau ne kiekvienas galėtų lygiuotis į etaloną. Galėčiau pabrėžti, mano nuomone, svarbiausią jo bruožą – sugebėjimą numatyti.

Retas žmogus nugyvena be ligų: vienus jos puola nuolatos, kiti sugeba jų išvengti. Pagrindinis skirtumas tarp tokių grupių – aplinka ir paveldėjimas bei gyvenimo būdas. Lyg ir savaime suprantama, kad alinant organizmą galų gale pasieksi rezultatą – jo griūtį, kuris dažnai vadinsis liga ar visa ligų puokšte. Nesigilinsiu į sveiką gyvenseną, tą tedaro kiti. Man svarbu – kokios tos ligos, kurios labiausia veikia ir ateityje gadins gyvenimą.

Viename interneto puslapyje perskaičiau, jog amerikiečiai prognozuoja, kad tradicinės ligoninės išnyks apie 2030 metus. Šia nuostatą jie grindžia naujų technologijų diegimu, t.y. daugelį diagnostikos procedūrų atliks pacientas namuose, tik jo duomenys bus pateikti gydytojui, chirurgus keis automatizuoti mikrorobotai, o reikiamus keisti organus galima bus atsispausdinti. Tiesa, tai bus galima aukšto mokslo lygio šalyse, pavyzdžiui, JAV.

Specialistai, kalbėdami apie baisiausias šių dienų ligas, t.y. AIDS/ŽIV, Ebolą, maliariją, tuberkuliozę bei vėžį, tikisi, kad per artimiausius 15 metų pavyks atrasti skiepus nuo jų. Netgi nuo vėžio.

Nors gali pasirodyti, kad mūsų laukia labai šviesi ateitis, bet būkime optimistai, ateityje gali būti ir blogiau. Apskritai liga turi vieną ekonominę ypatybę: ji sukelia nemažai ekonominių pasekmių. Pradžioje ji gerokai mažina asmens darbingumą, vėliau, gerai neišgijus, tas pats darbingumas būna sumažėjęs 20-30 procentų. Sergant, pavyzdžiui, chronine liga, darbo našumas gali siekti 30-70 ankstesnio lygio. Kitaip sakant, liga turi ne tiek gydymo, kiek jos išdavų kainą.

Įdėmiai sekant žmonių sveikatos istoriją, galima pastebėti keistą ypatybę. Žmonės vis labiau serga tuo, ko anksčiau lyg ir nebuvo arba buvo labai nedaug. Aš turiu galvoje ne tik alkoholizmą ar narkomaniją, žmonėms vis labiau ir daugiau reikia paramos, sprendžiant asmeninės psichikos problemas. Nors kartais politika kaltina mases dėl jų psichikos ypatumų, tačiau esminė raidos kryptis yra aiški: augant žmonijai, jos gyvenimas sudėtingėja. Aišku, ne visi sugebėjo tai suprasti, bet aplinkos poveikio galima išvengti tik esant už visuomenės ribų. Kitais žodžiais, gyvenimas bendruomenėse ateityje tik sudėtingės, todėl daugeliui teks žymiai didesnis psichinis krūvis. Pirmas skambutis jau nuskambėjo: demencija ir Alzheimerio ligos tapo pagrindinėmis mirties priežastimis Anglijoje ir Velse.

Manau, kad dar viena iš nesugebėjimo spręsti socialinio gyvenimo psichinių problemų pasekmė yra vadinamosios patyčios. Lygiai taip pat atrodo politikų antitolerantiškumas. Nesugebėjimas spręsti socialiai priimtinais būdais veda prie kitokių, dažnai nepriimtinų variantų. To siekiama ne tik kalbomis, bet ir veiklomis.

Aišku, reikia skirti psichikos sveikatą ir psichikos sutrikimus. Pastarieji gali rastis dėl darbų specifinėje aplinkoje. Geriausias pavyzdys – buvę kareiviai. Mūsų piliečiai, patekę į karo veiksmus, prisitaiko, keičiasi, o po to grįžta į įprastines sąlygas. Deja, ne visi tai sugeba ir dėl to kyla nemaža problemų. Galiu paminėti tik kelias – savižudybės, priimtinas ribas peržengianti agresija, priklausomybės. Psichologinės traumos, depresijos, stresai ir darbomanija – tai tik nedidelis socialinių ligų ar sutrikimų išvardinimas. Galima matyti, kad tokių padarinių skaičius tik augs. Stipriai ir greitai.

Nors ir keista, bet ir į šią sritį veržiasi naujos technologijos, kurios kol kas daug žada. Jau egzistuoja telemedicina, kuri remiasi nuotoline diagnostika ir konsultacija, mes jau turime telefonus ar mažus kompiuterius, kurie primena vaistų gėrimo, procedūrų ar vizito pas gydytoją laiką. Jau turime ir nesudėtingų medicininių tyrimų pradmenis savo asmeniniuose telefonuose ar apyrankėse. JAV psichinės sveikatos institutas numato specialias programėles, kurios leis analizuoti asmens elgseną, jos nukrypimus ir duos rekomendacijas. Jos gali rinkti duomenis visą parą ir leistų numatyti depresiją ar kitą susirgimą, leistų peržiūrėti rekomendacijas ar susisiekti anonimiškai su gydytoju. Kol kas tai atrodo kaip pasakos, bet išvardinsiu šių programų privalumus:

  1. Anonimiškumas;
  2. Sąnaudų mažėjimas;
  3. Paslaugų prieinamumo didėjimas;
  4. Patrauklumas;
  5. Tęstinumas (technologijos gali suteikti pagalbą visą parą stebėjimo ar intervencijos būdu).
  6. Prieinamumas (technologijos gali pasiūlyti tą pačią gydymo programą visiems vartotojams).
  7. Didesnė pagalba (technologijos gali papildyti tradicinius gydymo būdus).

2021 metais JAV sveikatai žada išleisti 5 mlrd. dolerių, arba 20 procentų BVP. Visoje sveikatos sistemoje šiuo metu dirba 4,3 mln. gydytojų, seselių ir asocijuotų medicinos darbuotojų. Tai parodo, kad medicinos paslaugos yra viena iš didžiausių ekonomikos šakų. Kol kas ekonomikos varomąja jėga buvo fizinė galia ir gamtiniai resursai, šiame amžiuje juos palaipsniui išstumia, daro antraeiliais protas, žmonių mąstymo sugebėjimai. Be teigiamų dalykų, tai turi ir neigiamą pusę. Psichinės galios ne tik tobulės, bet ir kurs naujas problemas, reikalaus sugebėjimų jas spręsti. Galima manyti, jog išmokę šalinti užkrečiamas ar lėtines ligas, tampame naujų ligų klasės įkaitais. O kas yra smegenys, mąstymas, psichika – dar net mokslui neaišku.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder