Negaudomieji Džo

Dienos komentaras

Pavogti pinigai dingsta ne todėl, kad yra labai gerų vietų jiems paslėpti, bet todėl, kad jų niekas nepersistengia surasti. Istorija apie tai, kaip Gintaras Petrikas stebuklingai pabėgo su visa sužadėtine ir vaikeliu į Ameriką ir kaip jis buvo "surastas" Kalifornijoje tik priartėjus senaties terminui, - puikus to įrodymas.

Jei ne rinkimai, tai G. Petriko tikriausiai ir nebūtų lietę. Apie jo ramų ir gana viešą gyvenimą už jūrų marių gandai sklido jau seniai. Tačiau anksčiau jo nereikėjo. Dabar - reikia. Kad per rinkimus pateiktų "kompromatą", kaip jis rėmė politikus iš jų rinkėjų pavogtais pinigais.

Todėl G. Petrikas ir gabenamas Lietuvon. Ir galima duoti nors ir 100 procentų garantiją, kad po to jo niekas nei pasodins, nei paliks be lėšų pragyvenimui.

Mūsų teisėsauga negaudo tų, kurie "dalinasi". Juk ir švinktelėjusios senoviškų rentgeno aparatų pirkimo "už brangiai" iš Vyriausybės kanclerio širdžiai ir kišenei artimos "Limetos" STT istorijos ėmėsi tik tada, kai socdemai prašneko apie speciukų vietą ir vertę šiame pasaulyje, o valdančioji koalicija ėmė skilinėti.

Jei dar pamenate, tai iki to atvejo Valentinas Junokas labai stipriai suspaudęs lūputes kvietinėjosi į savo būstinę Vilniaus merą Artūrą Zuoką bei darė kratas pas jam artimus "rubikonus". Ar visa tai į ką nors "išsivyniojo"? Tik į dar graudesnę STT direktoriaus veido išraišką, kai nauji jo politiniai šeimininkai - spėjamai, soclibai - liepė A. Zuoką kol kas palikti ramybėje.

Jeigu policija, STT ir prokurorai tikrai norėtų išgaudyti verslininkus, korupciniais ryšiais susijusius su politikais, tai jie tiesiog pasidairytų aplinkui ir, žiūrėk, vieną po kito išgaudytų visus. Ir tuos, kurie sugriovė bankus 1995 metais. Ir tuos, kurie apiplėšė godžius, todėl patiklius indėlininkus nepriklausomybės pradžioje. Ir tuos, kurie pradangino Lietuvos žvejybinį laivyną. Žodžiu, - visus, kurie šiandien laisvai ir be baimės kvėpuoja Klaipėdos, Kauno, Vilniaus ar Kalifornijos oru, ir žino, kad jie yra Lietuvos "nepagaunamieji Džo". Negaudomieji. Taip būtų tiksliau.

Pateiksiu tik kelis pavyzdžius. Štai - B. Vainora, buvęs valstybinės Mažeikių įmonės direktorius, savo "algą" investavo į kelis viešbučius Vilniuje, kurių vienas taip patogiai arti Seimo, kad jo restorane labai dažnai galima sutikti intymiai besišnekučiuojančių parlamentarų.

Tais laikais, kai viešbučių magnatas vadovavo valstybiniam naftos verslui, pastarasis "sukaupė" šimtamilijoninius nuostolius. Tas minusas balanse labai palengvino Aleksandro Abišalos darbą menkinant "Mažeikių naftos" vertę, kai vyko derybos dėl įmonės privatizavimo. Ar kas nors bent jau paklausė B. Vainoros, iš kur pinigai viešbučiams? Tuščias klausimas.

Kitas pavyzdys - "Luokės" vaikinai. Prašvilpę "Aurabanką" ir dėl to nė mėnesiukui "neprisėdę", šiandien jie kuo smagiausiai leidžia laiką "savuose kampuose", supirkinėja žemes aplink Vilnių, o visai neseniai dar ir tiekė striptizo mergaites į rimtų vyrų pasilinksminimus.

Viename didžiuliame komerciniame banke besidarbuojantį nesunkiai surastume Lietuvos akcinio inovacinio banko žlugimo architektą ir daugelį kitų, kurie per pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį pavogė ne tūkstančius, o tūkstančius milijonų litų. Ir ne iš turčių, bet iš tų, kurie tikrai nusipelnė gyventi geriau.

Jų skriaudoms atlyginti nereikia nei STT, nei kokio kito specialaus padalinio. Tereikia vadinamosios "politinės valios". Ir netgi ne tam, kad vagys sėdėtų. Labiausiai reikia politikų valios neimti vogtų pinigų.

Rūta GRINEVIČIŪTĖ

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder