Algimantas Matulevičius

Negi valstybės piliečių nuomonė - 0?

Nenorėjau rašyti šių eilučių, tikrai nenorėjau. Išprovokavo vakarykščiai TV reportažai dėl 346 000 piliečių parašų. Ne tiek svarbu dėl ko jie. Svarbu, kaip į juos sureaguota. Iš karto prisipažįstu, kad esu tradicinės orientacijos, bet nesu homofobas. Nors gal kai kuriems amoraliai besielgiantiems ir esu. Viskas priklauso nuo požiūrio.

Netoleruoju melo ir apgaulės, bei arogantiškų narcizų. Kaip gali būti tolerantiškas tokiam elgesiui, kai grasinimas nužudyti lenkų tautybės Lietuvos pilietį Voldemarą Tomaševskį, ką viešai padarė tūlas Arūnas Valinskas?

Bet pasirodo jiems galima. O mane gali apšaukti homofobu, kad juos kritikuoju.

Tačiau labiausiai mane sujaudino ir net supykdė etatinio žiniasklaidos Konstitucijos aiškintojo pono Vytauto Sinkevičiaus vakarykštis komentaras TV. Jis iš aukšto tarė:...kelių šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių parašus galima išmesti į šiukšlių dėžę... Ir taip viešai kalba buvęs Konstitucinio teismo teisėjas.

Kaip su tokiu savo tautiečių vertinimu išvis galima buvo būti KT? Žinote, kad galima. Nes ten moralė ne jų pasaulio dimensija. Jie ją sutrypė, kai 2001 metais sau pasikėlė algas, kurios buvo sumažintos dar premjero G.Vagnoriaus siekiant sušvelninti 1998 m. Rusijos krizės pasekmes. Nuo tada moraliniai kriterijai šiai institucijai sunkiai suvokiami.

Dėl politikų, paskendusių tarpusavio intrigose, Konstitucinis teismas pats peržengė jam nubrėžtas LR Konstitucijos ribas, pradėjo ją ignoruoti bei savaip traktuoti ir net perrašinėti. Be to, ten gimė ir sunkiai sveiku protu suvokiama Konstitucijos dvasios samprata. Kad nemažos dalies teisininkų požiūris į mus plebėjus, yra niekinantis, manau, mažai ką stebina.

Ponas V.Sinkevičius, pasakydamas, kad piliečių parašai verti tik šiukšliadėžės, praktiškai išreiškė aiškią nuomonę, kur yra vieta tuos parašus padėjusių. Štai tokiems dalykams tikrai esu homofobiškas.

Tarp kitko, nemokamas patarimas mūsų žiniasklaidos atstovams. Būkite truputį gudresni ir nebekvieskite į savo, ypač žinių, laidas vis tų pačių komentatorių. Mes, jūsų žiūrovai, iš anksto žinome, ką tas etatinis kalbėtojas pasakys. Pakalbinkite ir kitus kad ir Konstitucinio teismo buvusius teisėjus, pavyzdžiui, Egidijų Šileikį, Augustiną Normantą ir kitus.

Dėl piliečių peticijos. Negalima taip atsainiai ją atmesti kaip niekinę. Ją vertinti demokratinėje valstybėje privalome ne tik formaliais teisiniais aspektais. Tai didelės dalies valstybės piliečių pozicija ir visų pirma ją reikia gerbti.

Manau, kad Seimas pirmiausia turi ne išsakinėti išankstines nuostatas, kad tai šiukšlės. Seimas privalo 1) Priėmęs tuos parašus sudaryti atskirą arba pavesti Etikos ir procedūrų komisijai, kuri 2) Objektyviai išnagrinėtų priežastis, kodėl tokia peticija išvis gimė 3) Tai paskelbtų viešai, o dar geriau, kad organizuotų diskusiją, kur abi pusės po lygiai galėtų pateikti savus argumentus.

Svarbiausia sąlyga, kaip laimėjus rinkimus žadėjo premjerė, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Lansbergis, o jiems pritarė ponios Viktorija Čmilytė-Nelsien ir Aušrinė Armonaitė, kad Seimas elgtųsi pagarbiai su valstybės piliečiais, sugebėtų išklausyti visas puses ir gerbti nuomonių įvairovę. Net jei nebus patenkintas piliečių prašymas, tai turi būti padaryta kantriai ir solidžiai viską viešai paaiškinant.

O gerbiamam pirmininkui Tomui Vytautui Raskevičiui irgi nemokamas patarimas. Jūsų niekas neskriaudžia dėl jūsų lytinės orientacijos. Kaip norite, taip gyvenkite. Tai jūsų asmeninis gyvenimas.

Bet nepamirškite, jog jūs būdamas Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininku, atstovaujate ne tik savo homoseksualų bendruomenės teises, bet mūsų visų. Ir būkite malonus gerbkite ir mūsų jausmus. Man Seimas - tai mūsų kovos už Nepriklausomybę simbolis.

Ten mes buvome 1990 m. kovo 11 ir 1991 m. sausio 13. Mes jį buvome pasiryžę apginti savo gyvybės kaina. Tai būkite mandagesnis savo pasisakymuose ir savo dabartiniame darbe pastoviai neviešinkite, kartais keistomis išraiškos formomis, savo intymaus asmeninio gyvenimo.

Juk mes to nedarome. Norėdami, kad mus gerbtų ir toleruotų. Pirmiausia privalome taip elgtis patys. Nestumkite ,,buldozeriu“ partnerystės įstatymo. Patikėkite, pralošite. Geriau ir naudingiau neskubant organizuoti geranoriškas diskusijas, leidžiant pasisakyti visoms suinteresuotoms pusėms.

Be to, manau, kad jūsų komitetas negali nusišalinti nuo man baisaus skaičiaus, kad apie 600 000 Lietuvos piliečių gyvena skurde. Kas tai, jei ne žmogaus teisių pažeidimas. Arba darbas net ne už pilną minimalią algą. O kiek Lietuvoje kainuoja teisingumas? Problemų su žmogaus teisėmis plačiąja prasme valstybėje apstu. Todėl negalima spręsti tik daliai visuomenės aktualių problemų, paverčiant jas esminėmis.

Tik prieš kelias diena paskelbta visuomenės nuomonės apklausa. Tai jūsų nuomonei pritaria tik 8 proc. apklaustųjų. O nuosaikesniam teisinių problemų sureguliavimui gyvenančių ir vedančių bendrą namų ūkį net 42 proc. Tai apie kokią homofobiją kalbame? Gal nereikia įsikibti tik į vieną variantą. Manau, naudingiausias kelias -  kompromisų kelias.

Visiškai nesuprantamas ir Laisvės partijos teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos per LRT radiją išsakyti ketinimai, kad ji lyg ir ruošia pataisas, kai netinkamai pasakytas ar parašytas žodis homoseksualų atžvilgiu bus traktuojamas kaip kriminalinis nusikaltimas. Pasirodo, narkotikų prekybą dekriminalizuosime, o už netyčia išsprūdusį žodį sodinsime. Gal į tą naują kalėjimą, kurį jūs ruošiatės pastatyti?

Gaila, bet dar tik 100 dienų veikiančiame Seime jau visa tirada patyčių savo rinkėjų atžvilgiu iš jo plūstančių. Net nesmagu rašyti apie mano Universiteto buvusio rektoriaus Artūro Žukausko akibrokštą.

Jis arogantiškai nusprendžia, ką jis leis dalyvauti Švietimo komiteto posėdyje, o ką ne. Mat jam kai kurie žmones ...žviegia... ir jis žviegiančių neįleis. Įdomu, kaip ponas profesorius ruošiasi iš anksto nustatyti, kurie ,,žviegia“, o kurie tik ,,kriuksi“. Manau tokiais viešais pasisakymais atsiskleidžia mūsų politinio elito atstovų susireikšminimas ir prasčiokiškas elgesys. Tačiau po tuo slypi ir kai kas giliau. Štai aš koks galingas viršininkas, o kas jūs man – prastuomenė.

Ar ne iš čia ir gimė nebesuvaldoma patyčių kultūra. Ir jeigu tai vertinsime atsainiai, ji dar labiau suvešės, kol taps gyvenimo norma. Baisoka būtų gyventi tokioje visuomenėje. Net iškilų dvasininką Toliatą užsipuolė už jo nuomonę. Tai ką, jau gyvename vienos tiesos ir vienos nuomonės karalystėje o dar rusus ir baltarusius mokome? Gal ir patiems laikas susiimti ir susimąstyti į kokius klystkelius nuėjome...

Mūsų beliko tik 2,8 milijono. Gyvename labai gražioje savo Tėvynėje. Kas gi mums atsitiko, kad per 31 atkurtos Nepriklausomos valstybės metus sugebėjome taip susvetimėti, taip susipriešinti.

Nebegirdime vienas kito. Brukame tik savo tiesas. Nepamirškime, mes šioje Žemėje tik svečiai. Tai gal neeikvokime mums suteiktos galimybės pasidžiaugti gyvenimo pilnatve mus iš vidaus naikinantiems pykčiams ir vaidams? Sustokime ir susimąstykime, o gal vis tik naudingiau pabandyti tartis.

Daktaras Algimantas Matulevičius,

Buvęs Seimo narys, komiteto pirmininkas

LSDDP Prezidiumo narys,

LPK Garbės Prezidentas

„Vakarų ekspreso“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su Nuomonių rubrikos tekstų autorių nuomone.  Už publikuojamų komentarų, nuomonių turinį atsako autoriai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder