„Oskarai“ bus dalijami tik už „teisingą“ požiūrį

Amerikietis kino kritikas Pitas Hamondas (Pete Hammond) naujas taisykles internete pavadino seisminiu smūgiu „Oskarų“ teikimo istorijoje. Koks tai smūgis? Nokautas kino menui, ar ne?

Anot P.Hamondo, į geriausio filmo nominaciją pretenduojančiose kino juostose bent vienas aktorius, atliekantis pagrindinį ar antro plano vaidmenį, turi būti etninių mažumų atstovas.

Akademija šiuos etninių mažumų atstovus stropiai išvardija. Išeivis iš Azijos, iš ispanakalbės Lotynų Amerikos, afroamerikietis, Aliaskos čiabuvis, išeivis iš Vidurio, Rytų ar Šiaurės Afrikos, čiabuvių havajiečių ar kitų Ramiojo vandenyno salų atstovai ar dar iš kokios nors kitos etninės grupės.

Dar mažiausiai 30 proc. aktorių bei filmo kūrėjų komandos turi būti moterys, priklausyti seksualinėms mažumoms. Taip pat rekomenduojama kūrybinėje komandoje įdarbinti žmones, turinčius kokių nors ligų ar mąstymo bei fizinių trūkumų. Tarp pageidautinų fizinių trūkumų įvardijamas visiškas ar dalinis kurtumas.

A.Puipa „Oskaro“ nelaimėtų?

Akademija skelbia, kad šie nauji kino filmų vertinimo standartai bus įvedinėjami palaipsniui. O 2024 metais, kai vyks jau 96-oji „Oskaro“ apdovanojimų ceremonija, geriausias filmas jau turės atitikti visus naujuosius kriterijus.

Tad remiantis šiais kriterijais, restauruota legendinė režisieriaus Algimanto Puipos kino juosta „Moteris ir keturi jos vyrai“ niekaip neatitiktų naujųjų JAV Kino meno ir mokslo akademijos kriterijų. Visi kūrybinės grupės nariai bei aktoriai (22 asmenys) buvo lietuviai. Iš jų - tik 4 moterys.

Matyt, pagal naują standartą, turėtų būti „Moteris ir keturios jos moterys“. Iš jų bent viena romė ar kokios nors kitos etninės grupės ar rasės atstovė. Na, ir bent vienas kūrybinės komandos dalyvis turėjo būti susilaužęs ranką ar koją. Kad komisija matytų jo fizinį trūkumą. Ar taip sudėliojus „geriausio filmo“ standartus, dar lieka vietos kino menui?

Amerikoje tai svarbu

Pasaulyje bene labiausiai žinomas lietuvis kino režisierius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Europos Kino Akademijos tikrasis narys Audrius Stonys dėl tokio JAV Kino meno ir mokslo akademijos sprendimo nė kiek nenustebo:

„Manau, kad moterų diskriminacija, kaip ir rasinis susipriešinimas, yra egzistuojantys dalykai. Moterys kino rinkoje sudaro tik 18 proc., todėl siekiama, kad vyrų ir moterų būtų 50 proc. ir 50 proc.

Tie 18 proc. yra ne dėl to, kad moterys netalentingos, bet todėl, kad iš pat pradžios susiformavo vyriško kino tradicija ir moterims neskiriami dideli biudžetai. Tas pats ir su rasine diskriminacija. Todėl į tokius pokyčius, kuriuos pasiūlė JAV Kino meno ir mokslo akademija, aš žiūriu pozityviai.“

Bet ar nenukentės filmų meninė kokybė?

„Nežinau, ar tai paveiks meninių filmų kokybę. Kokybė priklauso nuo idėjos, nuo scenarijaus, nuo režisūros, bet filmų kūrime bus daugiau teisingumo, lygybės. Nauji kriterijai suveiks kaip visuomenės auklėjamoji priemonė. Pats esu Europos kino rėmimo fondo narys.

Vien tai, kad moteris režisierė, tai dar nereiškia, kad fondas už tai ją parems. Vertinami konkretūs gebėjimai. Bet atkreipti dėmesį į nevienodą režisierių vyrų ir moterų situaciją būtina. Prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą mes dokumentiniame kine neturėjome nė vienos režisierės moters. Ar tai normali situacija? Latviai turėjo Laimą Žurginą, estai irgi turėjo vieną, tik jos pavardės neatsimenu. O Lietuvoje tuo metu kinas buvo kaip vyrų pirtis.“

Tačiau pagal naujuosius standartus filme „Moteris ir keturis jos vyrus“ turėtų vaidinti bent keli etninių bei kitokių mažumų atstovai. Ar tai nebūtų sugadinę filmo?“

„A.Puipa būtų likęs A.Puipa visais laikais, - atsakė A.Stonys. - Nepamirškime, kad „Oskarai“ yra skirti Amerikos rinkai. Nemanau, kad to paties reikalautų iš europiečių.

Mūsų visuomenė monolitiškesnė, kitataučiai ar kitos rasės piliečiai sudaro nedidelį procentą. O JAV siekiama plačiau įtraukti į kino kūrybą afroamerikiečius, indėnus. Tai geras dalykas. Be to, niekas neverčia būtent taip, pagal šiuos naujus standartus, kurti. Apdovanojimas atkreipia didesnį dėmesį į filmą, bet filmai daromi ne apdovanojimams. Tai tik vyšnia ant pyragaičio.“

Yra geras filmas ir negeras - ir tiek

Kino ir teatro aktorė Eglė Gabrėnaitė buvo nusiteikusi griežčiau: „Girdėjau apie naujas „Oskarų“ teikimo kriterijus ir net netikėjau.

Čia tiek teorijų yra, tiek taisyklių. Ypač šiais laikais. Ir mažumos kelia balsą. Ir moterys, kad trūksta gerų moteriškų rolių. Ir seni aktoriai, kad jiems trūksta vaidmenų...

O aš pasakysiu paprastai. Yra geras filmas ir yra negeras filmas. Tikras menas yra tikras. Ir visai nesvarbu, kiek jame procentų seksualinių ar etninių mažumų. Mačiau nuostabų filmą su Žanu Luisu Trentinjanu „Meilė“ apie dviejų senukų meilę. Kaip vyras globoja savo žmoną, visą filmą ji serga.

Nesvarbu, kad vaidino devyniasdešimtmečiai senukai - tas filmas pervertė mano gyvenimą. Dabar, žiūrėdama iš savo 70 metų aukštumos, sakau - daryk, ką tik nori. Arba išeis kinas, arba neišeis. O išeina šedevrų labai mažai.

Kai Akademijoje rinkome studentus į aktorinį, iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mūsų klausė - o kodėl renkate į aktorinį visokiausių spalvų. O todėl, kad reikia įvairių žmonių, kurie vėliau išeis dirbti į teatrus. Lietuvaitės nėra tik geltonkasės, mėlynakės. Yra ir kaštoninių plaukų bei rudomis akimis.

Būtų labai juokinga, jeigu „Oskarai“ bus dalijami tiesiog pagal naujuosius kriterijus. Tai nesąmonė. Tikėkimės, kad taip nebus. Iki tokio lygio nenusiris. To marazmo jau užtenka. Būtų visiškas absurdas.“