Pabėgėliai nenori gyventi Lietuvoje, tai ir neverskime jų

Pabėgėliai nenori gyventi Lietuvoje, tai ir neverskime jų

Didžioji dalis žiniasklaidos graudina, kaip beširdė Italijos valdžia galėjo net kelias dienas neįsileisti vargšų prie Libijos krantų „išgelbėtų“ pabėgėlių.

Laimei, pagalbos ranką ištiesė užjaučiančios žmones valstybės, tarp jų ir Lietuva. Štai proga mums sumirgėti užsienio žiniasklaidos puslapiuose iš teigiamos pusės.

Ir tiek. Visi puikiai suprantame, kad tie „pabėgėliai“ Lietuvoje negyvens.

Seniai laikas pripažinti, kad užsieniečiui, gimusiam ir augusiam kitokioje kultūroje, nemokančiam kalbos, patekusiam į nepažįstamą valstybę, pritapti yra beprotiškai sunku.

Drįsčiau teigti, kad tokioje šalyje turi pragyventi bent dvi kartos, kad jaustųsi gerai. Tai kam visi šie spektakliai su migrantų perkėlimu? Negyvens jie čia. Ne todėl, kad lietuviai blogi, netolerantiški, rasistai.

Ne todėl, kad žiemos čia būna šaltos, o vasaros lietingos. Ne todėl, kad vieną seniausių pasaulyje kalbų nelengva perkąsti.

O todėl, kad nėra čia solidžių pašalpų ar gerų algų už eilinius darbus. Neduos čia niekas buto prigimdžius vaikų. Nesame mes turtinga šalis. O migrantai ieško, kur sočiau.

Afrika irgi nėra turtais aptekusi. Žmonės bėga, norėdami geresnio likimo sau. Atsiras tokių, kurie lygins jų „bėgimą“ su mūsų emigracija.

Bet tai nepalyginami dalykai. Bėgdami jie negalvoja, kur įsidarbins, iš ko gyvens, kur gyvens, kaip susikalbės.

Mūsiškiai galvoja. Ir bilietą į lėktuvą perka. Ir paso neišmeta į jūrą. O baisiausia, kad bėgantys iš Afrikos į mirtimi galinčią pasibaigti kelionę pasiima savo vaikus. Supranta, kad tokiu būdu gali sugraudinti tarptautines organizacijas.

Juk vaikas nekaltas, jo visi pagailės. Nors Lietuvoje iš tokių tėvų vaiką pirmiausiai reikėtų atimti (prisimenat, antras grėsmės lygis?).

Tačiau niekas net nedrįs pagalvoti apie tai. „Gerbkime kitokią kultūrą“ - nors lietuviai tėvai blogi net tada, kai tiesiog nori mokyti savo atžalas namuose.

Taigi kam visas šis beprotiškus pinigus kainuojantis šou? Tik pagalvokite, kokie pinigai sukasi šiame biznyje.

Afrikiečiai moka valtininkui, plukdysiančiam juos link Senojo žemyno, tuomet tarptautinė geradarių organizacija samdo laivą su įgula, kuri pamatys valtį ir pasiims iš jos žmogelius, tada vyks derybos, kad kokia nors valstybė tuos žmogelius įsileistų, pasijungs teisininkai, atstovai, misijos, žiniasklaida, kalbanti apie žmogaus teises, ir jie bus įsileisti - sušildyti, pavalgydinti, apnakvydinti.

Po kelių dienų atvyks „atrankos specialistai“ ir nuspręs, koks išgelbėtasis į kokią valstybę vyks. Vėlgi pasijungs visa komanda, kad žmogų suruoštų kelionei, pirks drabužius, daiktus, bilietus.

Atvykus į šalį - vėl kone viskas iš pradžių. Juk nepaleisi žmogaus vieno nežinomam krašte... Konkrečiu Lietuvos atveju, viskas tik tam, kad po pirmos pašalpos „pabėgėlis“ pabėgtų kur nors į Švediją. Na, nenori jie gyventi čia.

Užuojauta - labai geras bruožas, tačiau ji neturi užgožti sveiko proto. Nejaugi Lietuvoje nėra bent vieno politiko, kuris Briuseliui išdrįstų pasakyti: „Jūs kaip norite, o mes šiame cirke nebedalyvausime.

Lietuvį nuo emigracijos sulaiko tik meilė savo Tėvynei, todėl užsieniečio čia niekaip nesulaikysime.“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder