Pamatėm - karalius nuogas. Bet ar kas nuo to pasikeis?

Ir neatiduoda garbiausiųjų patikrai, lyg kokių potencialių nusikaltėlių, ir nekrato rankiniu, delninių ir kišenių prieš įteikiant premiją.

Tai parodo trys dalykus: ne iš reikalo, o tikrą pagarbą kultūros ir meno žmonėms, tai parodo išsilavinimą, o ne tik gebėjimą naudotis Google, tai parodo dar viena labai svarbu dalyką - kad valdžia nebijo savo žmonių.

Žmonių, kurie kuria savo šalių ir pasaulio istoriją. Prisiminiau vienos paauglės skautės nuoskaudą dėl kurios ji sako kojos nekelsianti į prezidentūrą.

Tai įvyko dar anos prezidentės laiku: prezidentūros kieme vyko paroda ir paauglė su kuprinuke norėjo joje apsilankyti. Jos kuprinukėje apsauga rado nedidelį kišeninį peiliiuką. Ir ji nebuvo įleista į tą parodą.

Mergaitė iš anksto buvo įtarta. Kaip ir Viktorija.

Kad apsimeta ne savimi. Abi išgyveno tą patį.

Žaviuosi Viktorija, kad pasakė viską iki galo: apie "naująją komunikaciją", kuri vadovauja Prezidento Švietimo ir kultūros grupei ir tikriausiai tujina ir patį Prezidentą (beje, visiškai negirdėta kultūros pasaulyje pavarde), apie fasadinį Kultūros ministrą, manantį, kad dėmesys kultūrai - tai prastai surežisuotas padėkos su prancūziškais prisiglaudimais prie abiejų skruostų po spektaklio.

Viktorija tapo kultūros kareivio, stojusio į pirmą greta, simboliu. Galima buvo nutylėti, galima buvo nugurkti ta "nesusipratimą", kuris reiškia ir pažeminimą ir tikrąjį vertinimą, kaip tai mergaitei skautei dėl to vaikiško peliuko.

Pamatėm - karalius nuogas. Bet ar kas nuo to pasikeis? Lieka svetimos gėdos jausmas. Jausmas, kad ir toliau Lietuvos vadovai siekia ne būti, o atrodyti... Nes būdamas stipriu vadovu, tu klaidą pripažįsti tuoj pat, o šiuo atveju, Viktorijos pavardė nenuskambėjo per ceremoniją, jos vyrui ir tėvams neatsirado vietos pirmoje eilėje...

Et, nepavyko Prezidentūrai šventinio grimo ant veido išlaikyti. Gėda. O kitaip gali būti tik tada, kai kultūra nustos mūsų valstybėje būti tik išlaidomis, tik našta, tik kupra. Ant kurios taip patogu pasilypėti per valstybinės šventės.

Viktorija liko tiesi, kaip styga. Ir tai leidžia sakyti, kad Lietuvos kultūra yra labai stipri. O valdžia - labai silpna.

Redakcija už straipsnio autoriaus nuomonę neatsako.