Diskusija
Pensininkų klubo "Klaipėda" penktadienį surengto pokalbio "Klaipėdos gatvių pavadinimų reikšmė ir jų kaita" metu diskutuodami kai kurie klubo nariai pasigedo uostamiestyje Adomo Brako gatvės.
Tačiau paskaitą skaičiusio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istoriko Sauliaus Karaliaus teigimu, visos centrinės miesto gatvės savo vardus jau turi, o šio žymaus dailininko, mokytojo ir visuomenės veikėjo vardu pavadinti kokią atokią nedidukę gatvelę būtų gal net negražu.
"Diskutuotina, ar apskritai reikia skubėti gatvių pavadinimais įamžinti žymius žmones. Yra idėjų geriau įkurti parką su atminimo lentomis ar pan., ir taip įamžinti menui, kultūrai nusipelniusius žmones", - sakė S. Karalius.
Jo teigimu, nuo senų laikų Klaipėdoje buvo įprasta gatves vadinti įvairių profesijų vardais, taip pat pagal gamtinius ypatumus. Pavyzdžiui, Smilties Pylimo gatvės pavadinimas iki šiol byloja, kad šiaurinei miesto daliai buvo užpustymo pavojus.
Gluosnių, Kaštonų ir kiti pavadinimai rodo, kad klaipėdiečiai mėgo gatves apsodinti augalais.
Beje, anot S. Karaliaus, gėlių, miestų pavadinimai dažniausiai sutelkiami viename kvartale, kad įstaigoms būtų lengviau orientuotis.
S. Karalius pastebi, kad dažnai vienos gatvės tęsinys gaudavo naują pavadinimą. Pavyzdžiui, Herkaus Manto gatvės dalys buvo vadinamos Biržos, Liepojos ir Moltkės. K. Donelaičio gatvė buvo iš dviejų dalių - Parko ir Geležinkelio stoties.
Nebuvo išvengta ir vienodų pavadinimų. Be Žvejų gatvės Senamiestyje dar buvo ir Žvejų 1-oji, 2-oji bei 3-ioji.
Beje, uostamiestyje dar iki XVIII amžiaus pirmosios pusės oficialių gatvėvardžių nebuvo, tačiau spėjama, kad patys gyventojai juos jau buvo sugalvoję.
S. Karalius taip pat pastebi, kad dirbtinai įbrukti pavadinimai neišsilaiko. Liepų gatvė yra buvusi ir A. Hitlerio, ir M. Gorkio, Herkaus Manto - Geringo, tačiau atgavus nepriklausomybę stengtasi grąžinti senuosius, nes tai esanti ir istorinė vertybė.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą