Po dvejų su puse metų iš uosto važiuosime nauju keliu.

Kas rekonstruos viaduką Liepų g.?

Pirmadienį buvau nuvykęs į Vilnių, kur lankiausi Susisiekimo ministerijoje. Joje, vykdydami Finansų ministerijos įpareigojimą, dar kartą aptarėme Šiaurinio išvažiavimo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto problemą. Galiausiai pavyko susitarti dėl šio projekto II ir III darbų etapų finansavimo proporcijų. Žinia, 45 proc. lėšų, reikalingų darbams užbaigti, mes gausime iš tarptautinio ISPA fondo, 35 proc. skirs Kelių direkcija, o likę 20 proc. bus mūsų Savivaldybės įnašas. Vis dėlto nepavyko išvengti aštrių diskusijų, kas turėtų finansuoti garsiojo mūsų geležinkelio viaduko Liepų gatvėje rekonstrukcijos darbus. Esam nekart spaudoje skaitę apie po juo įstrigusius sunkvežimius bei dėl to susidariusius kamščius. Mes esame tos nuomonės, jog jį rekonstruoti turėtų Susisiekimo ministerija ir "Lietuvos geležinkeliai", tačiau Susisiekimo ministerija teigia tai esant Klaipėdos savivaldybės problemą. Vis dėlto tikiuosi, kad mums pavyks šį klausimą išspręsti Klaipėdos naudai - sutarėme kartu su specialistais šį mėnesį vėl susitikti ir dar kartą peržiūrėti techninį projektą.
Manau, kad dar šiais metais išspręsime visus ginčytinus klausimus, susitarsime dėl finansavimo - tai leis ISPA fondui ir Finansų ministerijai galų gale pasirašyti memorandumą dėl lėšų skyrimo, o mes galėsime pradėti konkursines procedūras. Visa tai padarius, projektą bus galima užbaigti maždaug per dvejus su puse metų.

Partneriai pasirengę modernizuoti miesto šilumos ūkį

Vienu iš svarbesnių praėjusios savaitės įvykių laikyčiau ir ilgai "gimdytos" sutarties dėl AB "Klaipėdos energija" papildomos akcijų emisijos pardavimo strateginiam investuotojui pasirašymą. Per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo momento "Klaipėdos energijos" naujieji partneriai turi sumokėti tam tikrą pinigų sumą už akcijas. Mūsų visų tikslas - pasiekti, kad Klaipėdos šilumos ūkis ne tik ir ateityje išliktų vienu geriausiai sutvarkytų Lietuvoje, bet ir dar labiau pagerinti teikiamų paslaugų kokybę nedidinant, o galbūt net mažinant jų kainą. Su naujaisiais partneriais mes siejame dideles viltis: manome, jog jie padės tiek techniniu, tiek valdymo požiūriu dar geriau sutvarkyti bei modernizuoti miesto šilumos ūkį.
Tiesa, dėl kai kurių sutarties punktų iki pat paskutinio momento buvo gan audringai diskutuojama. Manau, mums pavyko surasti kompromisą - sutartyje atsirado punktas, numatantis, jog tokiais atvejais, kai įmonės bendrasavininkiams kokiu nors klausimu nepavyks susitarti, bus vadovaujamasi LR akcinių bendrovių įstatymu.

Jubiliejaus iškilmėms pasirengta

Penktadienį su džiaugsmu tiek rėmėjams, tiek miestelėnams galėjau pranešti, jog miesto jubiliejui ir Jūros šventei jau esame pasiruošę. Kai kuriuos darbus užbaigsime per likusias porą savaičių, deja, liko klausimų, kurių taip ir nepavyko išspręsti - turiu omenyje keletą apleistų pastatų. Nepavyko susitarti su "Baltijos" kino teatro savininkais, kurie yra ne Klaipėdos gyventojai, todėl jiems mūsų problemos nelabai terūpi.
Antra vertus, dauguma savininkų geranoriškai reagavo į mūsų prašymus ir savo pastatus susitvarkė. Mieste išties jaučiamas didelis pagyvėjimas. Verslininkai, prekybininkai daug daro, kad miestas savo jubiliejų sutiktų atrodydamas išties šventiškai.
Penktadienį Savivaldybėje padėkojome mūsų verslininkams, be kurių pagalbos vargu ar būtų pavykę surengti tokią šventę. Galiu visus patikinti, kad jų skirtos lėšos nenueis niekais, o bus panaudotos tikslingai, o klaipėdiečiai turės progą išvysti ne vieną puikų renginį, kurių dauguma bus nemokami.

Klaipėdoje investuotojų netrūksta

Ketvirtadienį dalyvavau tiesioginėje televizijos "Balticum" laidoje kasdieniai rūpesčiai. Mane ypač užgavo vienas žiūrovo skambutis. Skambinusysis teigė, kad Klaipėdoje gyvenimas blogėjąs, sumažėję investicijų, išaugęs nedarbas ir t. t. Tą pačią mintį per respublikinę televiziją ne per seniausiai išsakė ir vilnietė verslininkė R. Dapkutė.
Aš absoliučiai su tuo nesutinku. Jei mes investicijomis vadiname tik užsienio kapitalą, galbūt ir reikėtų pripažinti, jog turime šioje srityje šiokių tokių problemų. Kaip pavyzdį galiu paminėti "Penninox" atvejį. Antra vertus, ne mums, klaipėdiečiams, o šios bendrovės savininkams amerikiečiams spręsti, kada pradėti statyti įmonę Klaipėdoje. Iš Savivaldybės pusės visi reikiami dokumentai sutvarkyti, įmonė jau treti metai sąžiningai moka žemės nuomos mokestį, tad, manau, ir statybos reikalai pajudės.
Daug vilčių siejame su laisvąja ekonomine zona (LEZ). Jau šį mėnesį danų bendrovė "Espersen" ketina pradėti žuvies perdirbimo įmonės statybą, pristatytas LEZ planuojamo statyti logistikos centro projektas.
Ir apskritai Lietuvos kontekste Klaipėda atrodo visai neblogai. Pavyzdžiui, šiandien šalies nedarbo vidurkis yra 10,7 proc., kai kuriuose rajonuose jis siekia net 20 - 25 proc., o Klaipėdoje - tik 7,8 proc. Mus šioje srityje vos lenkia tik Vilnius ir Kaunas - ten nedarbo lygis šiek tiek žemesnis.
Kažkodėl nenorima matyti, kad Klaipėdoje daug investuoja Lietuvos verslininkai bei su užsienio kapitalu susijusios įmonės. Keletas pavyzdžių: "Klaipėdos medienoje" atidaromas naujas baldų cechas - investuota 22 mln. litų, sukurta apie 240 naujų darbo vietų; jau kuris laikas stabiliai dirba AB "Vakarų laivų remontas" - naujieji savininkai į įmonės renovaciją jau investavo apie 20 mln. litų, darbuotojų skaičius nuo tūkstančio - tiek buvo šeimininkaujant norvegams - išaugo iki 2,5 tūkst.; į AB "Laivitė" per pastaruosius metus investuota per 4 mln. litų, darbuotojų nuo 350-ies padaugėjo iki 1024; "Baltijos" laivų statykloje atidarytas didžiulis dažymo cechas - čia investicijos skaičiuojamos dešimtimis milijonų litų; nederėtų pamiršti ir KLASCO skystų trąšų terminalo, jau statomas birių trąšų terminalas; šimtamilijonines sumas į įplaukos kanalo, krantinių modernizavimą investavo ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir t. t. Tai vis mūsų verslininkų investicijos į mūsų miesto pramonę ir infrastruktūrą.
Sparčiai plečiama ir paslaugų sfera. Čia sėkmingai dirba ir "Vilniaus prekyba", ir prekybos tinklas IKI. Ypač vaisingai bendradarbiaujama su IKI. Šis prekybos bendrovė Klaipėdoje ne tik atnaujino ne vieną parduotuvę, bet ir investavo nemažas lėšas į miesto infrastruktūros plėtrą.
Šventės ateis ir praeis, tačiau mes ir toliau dirbsime tą darbą, kurį ir privalome dirbti. Šiais metais numatyta įgyvendinti ne vieną įspūdingą miesto tvarkymo programą. Tam numatyta panaudoti tiek miesto biudžeto, tiek kitų fondų lėšas. Šiais metais Klaipėdoje iš viso bus investuota 8,1 mln. litų Kelių fondo lėšų. Priestočio g. (3,5 mln. Lt) jau baigiama tvarkyti, tuoj imsimės Kretingos g. (0,5 mln. Lt), 4,5 mln. Lt atiteks kitoms gatvėms. Toliau tęsime ištisinių asfalto dangų klojimo darbus, nemažai lėšų ketiname skirti ir labiausiai apleistiems gyvenamųjų namų kiemams tvarkyti. Netrukus imsimės įgyvendinti ir Smiltynės tvarkymo programą - jai numatyta skirti apie 480 tūkst. litų.