Prezidentės svajonė išsipildė. Pagaliau atėjo „tie“

Prezidentės svajonė išsipildė. Pagaliau atėjo „tie“

„Respublikos" savaitės žmogus - kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Viešai džiūgaujanti, jog „šie Seimo rinkimai - tai geriausia, kas galėjo atsitikti Lietuvai tokiu sudėtingu laikotarpiu". Įdomu, ar tokiam džiūgavimui pritartų tūkstančiai rinkėjų, balsavusių ne už konservatorius, liberalus, bet kitas partijas. Nesolidu, net nemandagu, nejautru viešai džiūgauti, atėjus į šermenis! Daugiau nei pusė rinkėjų sriūbauja, o man linksma. O kodėl?

O todėl, kad, anot D.Grybauskaitės, balsavome už ateitį, o kiršinimo, melo, kerštavimo, draudimų politika paliekama praeity. O todėl, kad, anot D.Grybauskaitės, naujoji politinė banga ateina būdama visai kitokios kultūros. O todėl, kad, anot D.Grybauskaitės, bus daugiau padorumo. „Mažiau populistinių pažadų ir daugiau naudingų darbų."

Kaip bus - pamatysime. Bet rinkėjai, balsavę ne už D.Grybauskaitės ką tik paliaupsintas partijas, šiuo metu liūdi. Ir jų nėra mažai. Neskaičiuoju tų gyventojų, kurie tiek nusivylę, išsipilietinę, kad iš viso neina balsuoti. Gal tingi, gal dirba užsienyje toli nuo Lietuvos atstovybių.

Kad ir kaip būtų, Seimo rinkimų pirmajame ture dalyvavo tik 47,80 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų, o antrajame - dar mažiau - 38,96 proc. Tad, pasitelkus šermenų metaforą, 8,84 proc. rinkėjų ėmė verkti jau po pirmojo rinkimų turo. O kiek pravirko po antrojo?

Daugiamandatėse už partijas iš viso balsavo 1 133 561 žmogus. Iš jų už konservatorius ir abi liberales balsus atidavė 40,76 proc. rinkėjų. Didesnė balsavusių pusė - ne. Tad ar mandagu kadenciją baigusiai šalies prezidentei džiūgauti, kai 654 609 piliečiai liūdi? Stūkso prie sudužusių iliuzijų karsto.

O įskaičiavus ir tuos, kurie jau neina balsuoti, liūdinčių yra dar daugiau. Ir tik 478 952 žmonės, įskaitant ir D.Grybauskaitę, šiuo metu džiūgauja. Gal ir gerai, kad dar tiek yra šalyje optimistų?

Oho, kiek kiršintojų!

654 952 rinkėjai pasirinko kitas partijas. Jei aklai tikėčiau tuo, ką viešai plepa buvusi mūsų valstybės vadovė, tai jos dešimties metų įdirbis skaistinant, skaidrinant lietuvius, nuėjo veltui. Nes, o paradokse! - daugiau nei pusmilijonis piliečių nutarė balsuoti už „kiršinimo, melo, kerštavimo, draudimų politiką"!

Iš kur tokia panieka? Kaip dabar jaustis Sauliui Skverneliui ir jo ministrams? Galima pagalvoti, kad nuo 2016 metų Seimo valdantieji ir jų Vyriausybė nieko gero valstybei nenuveikė. Tik melavo, kerštavo, kiršino. Kaip galima taip negerbti žmonių?

Jei D.Grybauskaitės liežuvis ilgesnis nei šoumeno A.V., tegul pateikia pavyzdžių, kaip kerštavo ar kiršino žmones Vilius Šapoka, Linas Kukuraitis, Raimundas Karoblis ar Algirdas Monkevičius. Geriau sakytų atvirai - tai pirmoji Vyriausybė per D.Grybauskaitės kadenciją, kuri prieš jos autoritarizmą atsilaikė ir jam netgi priešinosi. Tai Vyriausybė, kuri D.Grybauskaitės neišsigando. Netgi atvirai negerbė. Nes prieš iš prigimties statutinę asmenybę gali atsilaikyti tik statutinis.

Toks kaip S.Skvernelis. Nes prieš iš prigimties kategorišką, absoliučiai neklystančią asmenybę gali atsilaikyti tik toks pats neklystantis. Pvz., Ramūnas Karbauskis. Arba atitinkamą mediko specializaciją turintis Aurelijus Veryga. Pripratęs nekreipti dėmesio į pacientų išsišokimus.

Tai yra Vyriausybė, kuri prezidentės nei bijojo, nei gerbė, nei pataikavo, nei paisė. Ir prezidentė prieš ją negalėjo panaudoti savo įprastų ginklų. Slaptų pažymų. Nes statutinis S.Skvernelis pats puikiai žino, kaip tokios operatyvinės pažymos kurpiamos. O kitas D.Grybauskaitės įtakos būdas - „tulpių paštas" - taip pat buvo paviešintas per šio Seimo kadenciją.

Tai pirmoji Vyriausybė, prieš kurią D.Grybauskaitė prarado žadą. Nesakė, jog šita „bent nevogs". Neegzaminavo, ar kalba angliškai. Nedrįso pasakyti, kaip kadaise premjerui Algirdui Butkevičiui, kad iš jo Vyriausybės nieko nesitiki. Kad jis korupcines apraiškas savo Vyriausybėje interpretuoja pagal savo nomenklatūrinį supratimą. Nors A.Butkevičius niekada nebuvo iš tų, kuriuos vadina ūsuotais bebrais.

Tiesiog žmogus buvo per daug džentelmeniškas, kad atrėžtų damai. Taip, kaip S.Skvernelis Loretai Graužinienei. Įsakmiąją, autoritarinę D.Grybauskaitę faktiškai suformavo premjerų Andriaus Kubiliaus ir A.Butkevičiaus nuolankumas. Taip sakant, duok D kelią. O pasipūtimą apmažino tik S.Skvernelis.

Jiems labai pasisekė

Knygos „Tekstai ir kontekstai" 336 p. rašoma, kaip prezidentė pataria, kokias temas reikia įtraukti į jos metinį pranešimą. Viena tema tokia - „Seimo tikras veidas, dugno dugnas."

O pati savo paskutiniame metiniame pranešime 2019 m. teigia: „Kai politinę kultūrą pakeičia raumenų demonstravimas, kai žmonės ignoruojami, o oponentai šantažuojami, - konstruktyvus darbas tampa neįmanomas." Ir taip kalba dama, be įrodymų reikalavusi, kad buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius atleistų savo pavaduotoją. Vien todėl, jog dama užsinorėjo.

Ar dabar jau aiškiau, kokio Seimo su tikru veidu, bet be dugno dugnų, D.Grybauskaitė norėjo? Gal spec. Seimo, kuriame visi laigo, laksto su menkai pridengtais dugnais (žemaičiai taip vadina užpakalius).

Seimo, tapusio pliažu. Kurio viduryje pristatyta daug Petro Cvirkos statulų, kad radikalesni konservatoriai kasdien turėtų, ką versti. Kurio viename pliažo kampe viena liberalė dalija vargšams žolę, kitame kampe kita liberalė aiškina, kad žolė yra kaka. Dvigubo liberalizmo suluošintas pilietis suvokia tik tiek, kad vietoje žolės galima rūkyti kaką. Seimo, kuriame prieš komitetų posėdžius visų partijų atstovai „peša" žolę, kad lengviau susitartų. (A.Veryga demonstratyviai nerūko. Agnė Širinskienė šiek tiek pabando už kampo. Kai kolegos nemato).

O iš tiesų būsimajai valdančiųjų koalicijai ir Ingridai Šimonytei labai pasisekė, kad prezidentūroje dirba ne D.Grybauskaitė, bet Gitanas Nausėda. Nes net nepajustų, kaip „geriausia, kas galėjo atsitikti", taptų „blogiau ar blogiausia, kas galėjo atsitikti".

Bet koks Aušrinės Armonaitės nepaklusnumas ar pasistaipymas būtų paskelbtas „kiršinimo politika". Amžiumi vyriausias koalicijos narys būtų apšauktas nomenklatūrininku. Kitokios orientacijos - „ne prie ko". I.Šimonytė - nepakankamai klusni, o jos Vyriausybė - per lėta.

Gabrielius Landsbergis - tas, iš kurio nieko nesitiki. Per dar neuždarytą „tulpių paštą" dundėtų prašymai per tarpininkus visiems šalies oligarchams. Kad ką nors Seime pastumtų, perstumdytų, perrikiuotų. Oligarchui R.Karbauskiui būtų pranešta - arba užčiaupk opoziciją, arba lauk nemalonumų.

Spec. tarnybos tol štampuotų operatyvines pažymas, kol pačios savęs išsigąstų. Virš visų valdžių galvos nuolat tvyrotų tvirtoji Dalios ranka ir neklystančioji rūstybė.

Sidebar placeholder