Tačiau kas iš to paprastam piliečiui? Žmogui, kurio kasdienybė - skaudus rūpestis, kaip šiandien pragyventi už keturis litus, likusius sumokėjus už komunalines paslaugas, nusipirkus vaistų bei labdarynų akropoliuose nežinia iš kur atgabentų drabužėlių ar batų.
O politinė grietinėlė leidžia sau patogiai diskutuoti, kada - ar nuo liepos ar nuo naujųjų metų - kelti viena šimtine minimalų mėnesinį atlyginimą.
Pamėgintų jie pragyventi už 680, na, kad ir tūkstantį litų per mėnesį. Eilinis statistinis Lietuvos gyventojas privalo išgalėti už šeimynos uždirbtus du tūkstančius išmaitinti ir aprengti porą trejetą vaikų, iš kurių vienas studentas, o du - moksleiviai, sumokėti keturis šimtus už šildymą, penkiasdešimt už šaltą ir dar šimtą už karštą vandenį, o kur dar elektra, namų valdų skaičiuotojai ir telefonų kilnotojai... ir taip toliau - mokėk mokėk, ir galo nematyti. Kiekvieną mėnesį - naujas komunalinis mokestis. Kasdien naujas siurprizas prekybos centre: vakar pabrango kiaušiniai, rytoj - pienas, o žuvies kainos vos ne kaip Baltarusijoje porą kartų per parą pakyla.
Na ir kas iš to augančio bvp, daugiau surenkamo pvm arba psd, kurio net 700 milijonų pragulėjo banke, kad kažkam sukauptų procentus? Kas iš to paprastam mokytojui, bibliotekininkei ar inžinieriui? Betaupydamos visų mūsų pinigus Ligonių kasos į neviltį varo ir gydytojus, ir pacientus. Iš vėžiu sergančių senukų pinigus ne tik už vaistus, bet ir už lašelinių stovus sugebama išlupti. Lyg tai būtų vienkartinis mechanizmas, lyg iš tų stovų paminklus ant kapų statytų.
Graudu, kad būdami lygiaverčiai Europos Sąjungos nariai nuolat lyg trečiarūšiai kvailinamės ir tuščiai giriamės. Ar visada būtina keturlinkiems Briuselio maldų klausytis lyg nuo to mums rusų dujos pigtų. Gal pats metas mūsų ritualinės ekonomikos puoselėtojams atsibusti ir nebeklausyti Tarptautinio valiutos fondo seksualinių maniakų, kurie patarinėja apmokestinti senus folksvagenus ir amžinai prakiurusį stogą virš galvos, kad už tai gautume užsienio investicijų.
Atvažiuos kolumbietis iš Tailando ir įkurs dar vieną pinigų plovyklą bei girsis 100 naujų darbo vietų sukūręs. O iš tikrųjų pervilios už keliais eurais didesnę algą pačius geriausius specialistus iš lietuviškos bendrovės. Tos iš šykštumo darbo biržoje ieškos specialistų, kuriuos parengs kokiam nors kitam investuojančiam meksikiečiui iš Naujosios Zelandijos.
Nori Briuselis ekonominių ritualų ir aklo paklusnumo, kad neišmoktume gyventi žmoniškai, kaip senosios demokratijos šalių piliečiai. Nes jeigu išmoktume savo valstybe ir savo teisėmis kaip vakariečiai rūpintis, poreikiai taptų tikrai neminimalūs, nelenktume nugaros už 20 litų per dieną, neužtektų vien tik batono ir makaronų parai pramisti.
Viltis kada nors Lietuvoje oriai gyventi, kai dauguma žmonių padoriai uždirba, tenkindami ne tik pilvo, bet ir dvasios poreikius, aukojama pasipuikavimui prieš Briuselį ir kraštiečių akių dūmimui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą