Ryšiai viešiausieji.

Prieš kokį dešimtį metų viskas buvo paprasčiau: nepatiko kas, koks nupiepęs konkurentas pradėjo šakotis - pasamdei berniukus kampuotais protais ir tie anam kaip mat parodydavo iš kur pipirai dygsta.
Nūnai, brolau, stojo demokratija - kumščiais nepamojuosi. Net iš tavo garbų kūną saugančių puspročių spauda šaiposi.
Tie plunksnagraužiai apskritai saiko nežino: knisa ir knisa aplink tavo gūžtą. Vis toji šaknis gilioji jiems rūpi. Ir išknisa, rupūžės žaliosios, ir krenta ministrai, lakūnai, prezidentai firmų firmelių visokių.
Bet koks pramoninio, prekybinio, politinio ar tiesiog turginio konkurento galabijimas nūnai prasideda nuo tarsi nekalto straipsniuko spaudoje.
Tokiam straipsniukui reportažiukui pasirodžius, tavo nekaltumo prezumpcija jau niekam nerūpi: kiekvienas šūdkaimynis yra šventai įsitikinęs, kad tu tikrai esti toks, kaip spaudoje aprašyta.
Jeigu net apie tavo vištas kas nors bloga parašyta, tūlas kratosi tavęs lyg raupsuotojo: vadinasi, po tavim kažin kas kapstosi, vadinasi, tavo dienos jau suskaičiuotos...
Tačiau ir šiame klaikmetyje yra šviesos properša, ir šitam žiniasklaidiniam "smūrui" galima atsispirti. Prieš jėgą visuomet randasi jėga.
Jeigu jauti, kad neprieteliai tave gali, ruošiasi žiniasklaidos pagalba smaugti ar jau net kilpą užnėrė - atsakyk tuo pačiu. Jeigu, aišku, dar nevėlu, jeigu tavo atsikirtinėjimai nebus panašūs į šuns pastangas pridergtą užkasti.
Šiandien nebe taip svarbu, kiek "babkių" turi, koks tavo mersas, "mobiliakas", kiek seimūnų tau lankstosi, kaip tu ir ką dirbi ar nedirbi, kur "lovelasini".
Šiandien svarbu, ką ir kaip apie tave spauda rašo: gali "babkes" "tašėmis" nešiotis, bet jei spauda ant ant tavęs mėšlą kratys, net paskutinis žąsinas su tavim burbono negers. Tokios tokelės, ryšiai viešieji.
Todėl privalai nusisamdyti padorią kontorą, kuri nuolat tavo įvaizdį it šukuoseną kedentų ir rūpintųsi, kad visuomenė tave tik iš gražiosios pusės matytų. Tatai yra menas - čia tau ne torpedas vaikyti.
Iš tos, iš gerosios pusės, tave nuolat turi matyti visi - nuo mažo iki didelio, nuo uspaskichų iki skudurychų. Toks vaizdelis šiek tiek kainuoja, tačiau, kai netyčia į mėšlą įminsi, visi sakys: vargšelis, nelaimė geram vyrui atsitiko. O jeigu savo įvaizdžio nuolat nepuoselėsi ir į tą patį š... įklimpsi, visi akmenis mėtys ir rėks: lauk, kiaule, iš Dievo namų!
Čia, brolau, viskas moksliškai - psichologijom sociologijom - pagrįsta, viešaisiais ryšiais vadinasi. Madinga tatai dabar. Koks tu vyras, jeigu neturi viešųjų ryšių kontoros?
Net paskutiniai sukčiai nūnai pradėjo našlaičius mylėti, krepšinio turnyrus murzilkoms organizuoti. Manot, šiaip sau, iš dangaus, altruizmo priepuolis nukritęs juos suėmė? Išgraužk - samdyti specai tokių triukų primoko, kad net tavo šeštąją uošvienę apopleksija suriečia.
Jie tau, o tu kitiems aiškini, kas yra įvaizdžio formavimas ir palaikymas, krizinių situacijų prevencija ir valdymas. Ryšiai viešiausieji!
O svarbiausia - tie triukai yra veiksmingi, jie apdumia protelius aplinkinius lyg gėrimai taurieji ir nelabai.
Netiki - pažiūrėk į Paksą: rimti vyrai iš morkos krieną padarė. Šiandien akis prasikrapštęs tūlas negali patikėti, kad višta ereliu pakilo, tūlas negali suprasti, kaip jis už tą skraiduolį galėjo balsuoti. Bet balsavo, ryšiai viešiausieji, balsavo ir aniuolu dangiškuoju vadino...
Tūlas tebėra įsitikinęs, kad užtenka vieno kito straipsniuko apie jį irgi jo gražius darbus ir įvaizdis jau sukurtas, jau gali ramiai gyventi. Tačiau taip gali aiškinti tik neišmanėliai.
Išties žiniasklaida lyg veidrodis tik atspindi tavo marmūzę. O įvaizdį lemia tikslingai suplanuotų veiksmų seka. Ką daryti, aišku, sprendi tu, tačiau kaip tai daryti - visuomet verta konsultuotis su specialistais.
Kita vertus, tau gali patarinėti pulkai įvaizdžio asų, tačiau jeigu tu vis dėlto elgsiesi kaip asilas - jų neklausai, naudos iš įvaizdžio kontoros bus tiek, kiek iš ožio pieno. Paksas laimėjo todėl, kad klausė ir klausėsi savo patarėjų. Ko nepasakysi apie daugelį kitų politikų, verslininkų, įvairaus lygio vadovų.
Klaipėdoje apstu gerai dirbančių įmonių, tačiau apie tai dažnai žino tik jų vadovai ir tų įmonių partneriai. Tokios įmonės ir jų vadovai yra lengvai pažeidžiami - užtenka mažos žiniasklaidinės kliauzos, gando, ir tie, kurie apie tave iki šiol nieko nežinojo, sužino, jog esi įtartinas. O įtarimą sunku ir brangu nusiplauti. Tokie tad stojo laikai.