Šalis, kurioje Tu nesi Tu

Šalis, kurioje Tu nesi Tu

Klaipėdą skalbia rudeninės liūtys. Matyt plaudamos kelią kažkur pasiklydusiai poniai Bobų vasarai. Kol geidžiama dama užtruko, miestiečių vis dar neapmokestinti automobiliukai be gailesčio maudosi šaltuose gatvių ežerėliuose.

Vis dar neapmokestinti kanalizacijos dangčiai sprangiai siurbia šniokščiantį dangaus vandenį, užsikąsdami rudens lapais. Viskas kartojasi.

Liūtis, gatvės ežerėlis, spūstis. Kartojasi ir tai, kad savivaldybės galvos sparčiai renkasi į posėdį, susidariusią situaciją apgalvoti.

Balos greitai išdžiūva, posėdžio protokolai lieka. O ten įraityta, kad baloms susiurbti pinigų trūksta, todėl lietaus mokestį reiktų įvesti. Tada susiurbs, net ir pasaulinį tvaną Klaipėda atlaikys.

Dar pabirę rudens lapai kalti. Tie kas renka, irgi galėtų lapų mokesčio paprašyti, tada geriau surinktų.

Kažkokia naujų mokesčių manija apėmė mūsų aukštųjų protus.

Įvairių mokesčių mokestėlių beveik tiek pat kiek ir jų mokėtojų. Pinigai, kuriuos Tu uždirbi šioje šalyje jau nebepriklauso Tau, reiks valdžiai atiduoti.

Beldžiu į medinį stalą ir sau prisiekiu įveikti giliausias rudens balas, aukščiausias žiemos pusnis, pavasario atlydžius, vasaros sausras, kad tik naujų mokesčių aukštieji neprigalvotų.

Bala nematė tų valdžiai atiduodamų pinigų, išgyvensime. Kur kas sunkiau suvokti, kad šios šalies metrikacijos skyriai už Tave nusprendžia, kad Tu neturi tautybės.

Tautybę Tu, kaip ir turi, bet popieriai jos nerodo. O jeigu nerodo popieriai, reiškia neturi. O, jeigu nori turėti, sumokėk 5 eurus, tik kitame kabinete ir popieriai pradės rodyti tavo tautybę.

Jeigu popieriai rodo tautybę, reiškia Tu turi tautybę. Tokia kraupi istorija neseniai atsitiko vienam suaugusiam lietuvių tautybės klaipėdiečiui, kai šis atėjo į metrikacijos skyrių užregistruoti savo ką tik gimusios dukrytės.

Šioje šalyje Tavo tautybė yra ne Tavo reikalas. Ji priklauso metrikacijos skyriams.

Jie nuspręs, turi Tu tautybę ar neturi.

Žmogus yra gyvybingas, atiminėk tautybę iš jo kiek tik nori, vis tiek kažkaip išgyvens. Bet, kaip išgyventi, kai iš Tavęs valdžia atima Tavo vardą?

Darjušui ir Editai Lavrinovičiams gimė dukrytė Leyla. Valstybinė lietuvių kalbos komisija atėmė iš naujagimės vardą Leylą ir davė naują – Leila.

Taip lietuviškiau. Kitaip neregistruosime naujagimio. Ir tada nebus nei Leylos, nei Leilos. Nieko nebus. Visi Jūsų vardai ir pavardės nepriklauso Jums, priklauso valstybei, teisme rėžė valdžios atstovai.

Lietuvių kalbą prižiūrinčios komisijos viršaitis Audrys Antanaitis, šiaip smagios sielos žmogelis, dar riebiau nukirto, kad Lietuvoje registruojami vardai turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis ir negali būti jokių asmens laisvių, nes neaišku, kur yra jų riba.

Va taip. Po tokio pareiškimo nacių propagandos guru JosephasGoebbelsas tegul slepiasi po Klaipėdos rudeniškais lapais, kurie kanalizacijos dangčius kemša. Kaip čia gaunasi? Mergaitė Leyla priklauso valstybei, kuri ją vadina Leila. Šiuom valstybę įkūnija Audrys Antanaitis.

Reiškia, kad Leyla, kuriai jis skiria vardą Leila, priklauso Audriui. Leyla nepriklauso Darjušui ir Editai. Leyla nepriklauso Leylai. Leyla priklauso Audriui.

Kol Audrys kėlė audras ir savinosi mūsų vardus ir pavardes, mergaitės tėveliai paprašė teismo išrišimo. Šį kartą laimėjo sveikas protas.

Leyla galės vadintis Leyla ir būti užregistruota, kaip pilnateisė Lietuvos pilietė.

Lietuvių kalbą reikia saugoti ir gerbti. Lietuvių kalba priklauso ne Audriui, o visiems mums. O tai reiškia, kad mes savo vaikus galime vadinti vardais iš lietuviškų raidžių, taip, kaip mes norime, o ne Audrys.

Dar nuolat sako, kad ši valstybė priklauso piliečiams. Bet ar tikrai taip yra? Tai kodėl šios valstybės valdžia iš piliečių tautybes ir vardus atiminėja?

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder