Savanoriai kariai viršvalandžius teigia dirbantys ne savo noru

Savanoriai kariai viršvalandžius teigia dirbantys ne savo noru

Kreipiasi skaitytojai

Palangos oro uostą saugantys profesinės tarnybos kariai norėtų daugiau išeiginių dienų ir dažniau pabūti su šeima

Palangos oro uostą saugantys profesinės tarnybos kariai teigia esantys engiami ir verčiami dirbti viršvalandžius, tačiau abejoja ar Lietuvoje kuri nors institucija jiems gali padėti. Jie patys graudžiai juokauja, kad jų bėdą gali išgirsti nebent Romos Popiežius.

Nebeapsikentusios savo vyrų vadovybės veiksmais į redakciją kreipėsi Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės, kuriai priklauso ir oro uostą saugantys kariai, žmonos. Kadangi Krašto apsaugos Statutas draudžia kariams viešinti tarnybines paslaptis, tai už savo vyrus pasiryžo padaryti jų antrosios pusės.

Iškilus viešumon kai kuriems karių darbo niuansams, rinktinės vadas majoras Vytautas Reklaitis pažadėjo artimiausiu metu išspręsti susidariusią situaciją. Nors, pasak jo, Krašto apsaugos statutui nėra nusižengta, tačiau, vertinant iš žmogiškosios pusės, kariams tenkantis krūvis išties yra didelis.

Žmoną - vadui?

Pasak Monika prisistačiusios moters, ir iki tol vyro darbe buvusi gana įtempta situacija dar labiau paaštrėjo po to, kai kovo 15 dieną Palangos oro uoste buvo padidintas postų skaičius.

"Šalia buvusių buvo įsteigtas dar vienas saugojimo postas. Tačiau kareivių skaičius išliko tas pats. Nuo tos dienos automatiškai pasikeitė vyro darbo grafikas. Dabar jis turi budėti kas tris paras. Anksčiau tai darydavo kas keturias. Tačiau atlyginimas nuo to nepasikeitė. Dirba be išeiginių, negana to, vadovybė su kareiviais elgiasi labai šiurkščiai. Kai mano vyras pasiskundė, kad žmona nebemato vyro, vienas iš vadų trumpai pareiškė - "atvežk ją man". Kai, esant reikalui, prašoma išeiginės dienos, atšaunama - "ne mano biznis", - dėstė vyro nusiskundimus darbe kareivio žmona.

"Vakarų ekspresui" pavyko telefonu susiekti su keliais Palangos oro uostą saugančiais kareiviais. Vienas iš jų, dėl suprantamos priežasties prašęs neskelbti pavardės, patvirtino, kad kiekvienas iš jo kolegų per mėnesį dirba beveik 270 valandų. Tačiau atlyginimų lapelyje fiksuojamos tik 175 valandos.

"Buhalterė tiksliai žino, kad mes negalime tiek daug dirbti, todėl lapeliuose ir rašo tik tiek, kiek mums priklausytų dirbti", - svarstė kareivis.

Skundą patikrino

Nebeapsikentę tokia tvarka, KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kareiviai šių metų balandžio pradžioje kreipėsi į Krašto apsaugos ministerijos generalinį inspektorių.

Šios institucijos atstovai lankėsi Palangos oro uoste ir tikrino esamą padėtį, tačiau po jų vizito kol kas niekas taip ir nepasikeitė.

"Generalinės inspekcijos atstovai kalbėjo asmeniškai su kiekvienu kareiviu. Aš iš to pokalbio supratau jų norą viską ramiai užglaistyti. Buvo primenama, kad reikia gerbti kario antpečius, priesaiką ir t.t. Vėliau vadai iš mūsų juokėsi, esą generalinės inspekcijos atstovai jiems užsiminę, kad dar daugiau mus spaustų, o tada ir skundų mažiau rašysime", - pasakojo kareivis.

Vis dėlto generalinės inspekcijos atstovai žadėjo imtis veiksmų ir liepė kareiviams "nebešokinėti" bei ramiai laukti atsakymo.

Rado pažeidimų

Krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus pavaduotojas pulkininkas Gintaras Veromėjus "Vakarų ekspresą" patikino, kad KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės sargybos Palangos oro uoste metu buvo rasta tam tikrų procedūrinių pažeidimų.

G. Veromėjaus teigimu, praėjusią savaitę minėtos rinktinės vadovybei buvo išsiųstas oficialus raštas, kur buvo nurodyta pašalinti aptiktus trūkumus.

"Tai nebuvo labai dideli pažeidimai. Išsamiau komentuoti negaliu, nes tai - valstybinė paslaptis", - nenoriai bendravo G. Veromėjus.

Padėtis blogėja

Pasak sargyboje dirbančių kareivių, padėtis kasdien tik blogėja. Dėl ligų, kitų nenumatytų atvejų karių mažėja, tad likusiesiems darbo sąlygos tampa dar sunkesnės.

Kai kurie drąsesni bandė teisybės ieškoti Seime, tačiau iš ten jokių atsakymų taip pat nesulaukė.

"Aš skambinau ir į Vilniaus darbo inspekciją. Ten dirbantis juristas, išgirdęs, kad aš per mėnesį dirbu beveik 300 valandų, nustėręs pasiteiravo, ar aš ne iš Afrikos skambinu. Nors mes dirbame pagal Civilinį darbo kodeksą, darbo inspekcijos nenori į šiuos reikalus kištis - esą statutinėje organizacijoje negalima kelti vajaus", - pasakojo kreivis.

Anot jų, keisčiausia, kad Vilniaus, Kauno bei Zoknių oro uostuose situacija visai kitokia. Pasak klaipėdiečių kareivių, ten tokių problemų nekyla.

Kareivių žmonos sakė turinčios įtarimų, kad vadovybė sąmoningai stengiasi sudaryti nežmoniškas darbo sąlygas, kad visi Palangos oro uoste dirbantys kareiviai išeitų savo noru. Jų vyrai užsiminė ne kartą sulaukę iš vadovybės tokių pareiškimų - "nepatinka, išeik".

Painioja tarnybą su darbu

Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadas majoras Vytautas Reklaitis sakė, jog tokia situacija Palangos oro uoste susidarė dėl karių trūkumo.

Jis sakė susipažinęs su Krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus raštu, bet, pasak jo, kokių nors pažeidimų, susijusių su tarnybos laiku, ten nėra užfiksuota. Taip pat nepasitvirtino karių nusiskundimai dėl blogų buitinių sąlygų. Nusiskundimo dėl šiurkštaus vadovybės elgesio irgi nepavyko įrodyti.

"Problema yra ta, kad kai kurie kariai galvoja, jog jie dirba, o iš tikrųjų jie tarnauja. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nurodoma, kad Darbo ir Valstybės tarnybos įstatymai kariams netaikomi. Taigi jų tarnybos laiko Civilinis darbo kodeksas nereglamentuoja", - akcentavo majoras.

Krašto apsaugos Sargybos statute, kuris Lietuvoje galioja nuo 1993 metų, rašoma, kad sargybos tarnyba normaliomis aplinkybėmis turi trukti ne ilgiau kaip parą; po to kariai į sargybą gali būti skiriami ne anksčiau kaip po 2 parų (nuo sugrįžimo iš praeitos tarnybos).

"Tačiau tai nereiškia, kad tas dvi paras kariai tinginiauja. Jie vis tiek turi vaikščioti į tarnybą, pratybas. Nors Statutas ir leidžia tai daryti, bet, mano įsitikinimu, eiti į sargybą kas trečią parą yra per sunku. Tad vieną parą po sargybos mes leidžiame kariams pailsėti, kitą dieną jie jau turi dalyvauti pratybose bei instruktažuose", - pasakojo V. Reklaitis.

Jis, be kita ko, akcentavo, kad kareivių atlyginimai pagal įstatymą priklauso nuo jų laipsnio ir stažo, o ne nuo išdirbtų valandų skaičiaus.

Nuo gegužės 13 d. yra patvirtintas naujas Krašto apsaugos statutas. V. Reklaitis sako, kad artimiausiu metu sargyba bus reorganizuota pagal naujo Sargybų statuto reikalavimus, kuris yra paprastesnis ir lankstesnis už senąjį. Majoras mano, kad naujasis statutas sudarys galimybę išspręsti kai kurias opias šiandienos problemas.

"Manau, kad sugebėsime organizuoti tarnybą taip, kad kariai rečiau eitų į sargybą ir daugiau turėtų laiko koviniam pasirengimui, bet, kad jie turės daugiau išeiginių, - nepažadu", - sakė V. Reklaitis.

Edita UŽKURAITĖ

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder