Nepaisant visų dūsavimų, kad gyvenimas blogėja, o pinigų neužtenka, drįsčiau pasakyti, kad Klaipėdai paskutinis dešimtemtis buvo sėkmingas. Nebuvo čia daug stambių įmonių bankrotų, išskyrus "Jūrą" ir "Vakarų banką", nėra ypač didelio nedarbo, nėra miesto nuosmūkio požymių.
Klaipėda yra seniausias Lietuvos miestas dėl uosto, ekonomiškai jungiančio Lietuvą su pasauliu, investicijų, universiteto, įkurto 1991 metais, gausėjančių ryšių su Europos Sąjungos valstybėmis, nebėra provincija, kokia buvo vokiečių laikais. Jūra, anot prieškario profesoriaus Mykolo Riomerio, yra Lietuvos laisvės, jos pajėgumo ir drauge jos politinės orientacijos pamatas.
Laisvas priėjimas prie jūros, prie marių miesto ribose, susisiekimas su Kuršių nerija iki 1950 metų klaipėdiečiams buvo uždarytas. Nors pokario architektai keturiose vietose buvo numatę priėjimą prie marių, tačiau naujųjų sąjunginių įmonių direktoriai ir žvejybinių organizacijų šeimininkai nesiskaitė su miestiečiu norais. 1949 metais dviejų metrų aukščio tvora atskyrė uosto zoną nuo miesto, ir net šiandien klaipėdiečiai miesto centre negali prieiti prie Kuršių marių.
Po 1990 metų tautinio atgimimo dėka Klaipėdoje prasidėjo apgriautų kultūrinių paminklų rekonstrukcija, Vokiečių Ordino pilies regeneracijos darbai, apleistų vokiečių kareivių kapinių tvarkymas ir klaipėdietiško identiteto paieškos, nesiekiant atrasti ir išrasti vien tik lietuviškas Klaipėdos šaknis, bet pripažįstant sudėtingą vokiečių lietuvių santykių kompleksą ilgametėje krašto istorijoje.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo grįžo išskirtinė ekonominė Klaipėdos reikšmė Lietuvai ir vėl tenka kovoti su tradiciniais konkurentais Baltijoje. Pasikeitusi politinė situacija, atsivėrusios Vakarų Europos (Europos Sąjungos) rinkos, 1991 metais Lietuvoje prasidėjęs valstybinio turto privatizacijos procesas atsiliepė ir Klaipėdos socialinei ir ekonominei padėčiai. Lietuvos žvejybos laivynas ir "Jūros" žvejybos bendrovė privatizacijos proceso eigoje buvo išgrobstyta ir bankrutavo, tuo tarpu kai kitos bendrovės surado savo nišą rinkos ekonomikoje.
Po nepriklausomybės atstatymo Klaipėdoje pradėjo kurtis privatus prekybinis laivynas, tenkinantis smulkiųjų verslininkų poreikius transportuojant prekes iš Europos miestų į Klaipėda ir reeksportuojant jas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą. Apie 75 proc. Klaipėdos uosto apyvartos sudaro tranzitiniai kroviniai, o jų gausa priklauso nuo daugelio politinių ir ekonominių komponentų.
Pagal ekonominį ir verslo vystymąsi Klaipėda yra vienas dinamiškiausių Lietuvos ir rytinės Baltijos jūros pakrantės miestų. Nors mieste gyvena tik 5,47 proc. visų Lietuvos gyventojų (2001 metų sausio 1 d. mieste gyveno 194,4 tūkstančiai gyventojų), Klaipėdoje pagamina apie 10 proc. Lietuvos pramonės produkcijos ir beveik 80 proc. Klaipėdos apskrities produkcijos, o Miesto ekonominis indėlis į šalies nacionalinį biudžetą sudaro apie 12 proc. Pagal parduotos produkcijos apimtis didžiausią dalį Klaipėdos pramonės struktūroje užima maisto produktų ir gėrimų gamyba - 25,8%, tabako pramonė 21,7%, elektros įrengimai - 18,6%, transporto įrengimų gamyba - 14,7%, medienos ir jos dirbinių pramonė - 7,6%, baldų gamyba - 2,7%.
2000 metų duomenimis, 15 iš 100 didžiausių Lietuvos įmonių (jų tarpe tokios kaip "Švyturys", "Philip Morris Lietuva", "Klasco", "Klaipėdos baldai") yra įsikūrusios Klaipėdoje.
Klaipėda šiandien yra vienas iš ekonomiškai pajėgiausių Lietuvos miestų, tačiau nėra visiškai teisinga, kai vieninteliam šalies uostamiesčiui iš nacionalinio biudžeto atitenka žymiai mažiau lėšų nei surenkama tiesioginių rinkliavų bei mokesčių iš gyventojų ir įmonių. Dėl to kartais kyla aštrios diskusijos Vilniaus valdininkų koridoriuose svarstant Lietuvos biudžeto paskirstymą ir prioritetus. To pavyzdys galetų būti kad ir užsitęsusi diskusija dėl Smiltynės ir keltų mokesčio su Neringos valdžia.
Klaipėdoje investuota apie 12% visų šalies tiesioginių užsienio investicijų. Pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui (1200 JAV dolerių) apimtis Klaipėda, dvigubai viršydama šalies vidurkį, atsilieka tik nuo šalies sostinės Vilniaus. 2001 metais užsienio investicijos vienam gyventojui Klaipėdoje sudarė 4,746 lito, Kaune - 2,094 lito, Vilniuje - 8,638 lito, tačiau sostinė visada liks sostinė.
Kita vertus, Klaipėdai tenka spręsti panašias problemas kaip ir kitiems regionams ir miestams, pereinantiems prie laisvos rinkos ūkininkavimo. Pirmiausia tai užimtumo problemos. Dirbančiųjų pramonėje skaičius nuo 1993 metų sumažėjo 40%. Pramonėje užimtų darbuotojų skaičiaus mažėjimo tendencija išlieka ir toliau. Kaip ir kitur Lietuvoje, dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas yra pasekmė to, kad vyko spartus žmogiškųjų bei finansinių išteklių persiliejimas iš gamybinės į aptarnavimo ir paslaugų sferą. Be to, per dešimtmetį kelios stambios bei nemažai smulkesnių miesto pramonės įmonių nutraukė veiklą arba atleido dalį darbuotojų. Po privatizacijos nemažai darbuotojų atleido uoste veikiančios įmonės. Nesėkmingos privatizacijos atveju darbuotojai buvo atleisti po bankroto procedūros, sėkmingos privatizacijos metu tobulinant krovinių perkrovimo procesą ir įvedant naujas technologijas, kurios nereikalauja tiek darbo jėgos.
Tikėtina, kad ir ateityje Klaipėdoje pramonė ir transporto paslaugos išlaikys savo pozicijas bendroje miesto ūkio struktūroje. Tai sąlygoja tiek ir dėkinga Klaipėdos geografinė padėtis, tiek ir kvalifikuotos darbo jėgos šiose srityse pasiūla.
Atsirado naujų vilčių. 1997 metais 205 ha pramoninės plėtros teritorijai buvo suteiktas Laisvosios ekonominės zonos, kurioje veikiančioms įmonėms bus taikomos mokesčių ir muitų lengvatos, statusas. Preliminarios sutartys jau pasirašytos su Danijos elektronikos įrangos surinkimo įmone ir Logistikos centro plėtros bendrove, Danijos žuvies apdirbimo bendrove "Espersen". LEZ infrastruktūros branduolys bus sukurtas po to, kai bus įgyvendinti trys pirmieji LEZ plėtros projektai - "Siemens", "Espersen" ir "Phillip Morris" gamyklos, taip bent jau teigia "Baltic Fund Investment" atstovaujantis vadybininkas Pierre'as Jeanas Everaertas.
1252 liepos 29 dieną Livonijos Ordino ir Kuršo vyskupo sutartyje buvo numatyta vietoje, "kur Memelis (vokiečiai manė, kad Kuršių marių žiotys - tai Nemunas) ir Danė susikerta", pastatyti miestą. Šiandien šis miestas yra dinamiški Lietuvos vartai į jūrą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą