Klaipėdos savivaldybėje
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, praėjusią savaitę jau pradėti rikiuoti ateinančių metų darbai, aptarti svarbiausi investiciniai projektai, taip pat 2006-aisiais galimai kilsiančios problemos bei būdai joms įveikti.
Viena rimčiausių problemų, sakė J. Simonavičiūtė, - nuolat kylančios degalų kainos. Su jos pasekmėmis tenka susidurti jau dabar, nes tai tiesiogiai susiję su visuomeniniu transportu bei naudojimosi juo kaštais.
"Mano iniciatyva sudaryta darbo grupė įvertino esamą padėtį ir visus duomenis teiks svarstyti miesto politikams. Būtent jie turės priimti sprendimą, kuriuo keliu eiti, kad būtų kompensuoti "Klaipėdos keleivinio transporto" patiriami nuostoliai", - sakė J. Simonavičiūtė.
Pasak Savivaldybės administracijos direktorės, VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) veikia jau dvejus metus. Jos pateiktais duomenimis, per tą laiką dyzelinio kuro kaina išaugo 57,5 proc. Kainos auga ir toliau, o kartu su jomis ir sąnaudos.
"Padėtį kol kas švelnina tai, kad lygiagrečiai auga ir besinaudojančiųjų visuomeniniu transportu skaičius. Ši aplinkybė, - prognozavo J. Simonavičiūtė, - leis šiais metais dar nedidinti šios paslaugos kainos, tačiau kitais metais to išvengti tikrai nepavyks. "Klaipėdos keleivinis transportas" nėra pelno siekianti įmonė, tačiau ir ji privalo subalansuoti savo veiklos rezultatus."
Pasak J. Simonavičiūtės, preliminariais apskaičiavimais, 2006-aisiais KKT pritrūks apie 2,2 mln. litų. Tai sietina ne tik su augančiomis kuro kainomis, bet ir su pasirengimu pereiti prie atsiskaitymo ne litais, o eurais bei ketinimu įdiegti vadinamąją elektroninio bilieto sistemą.
Anot J. Simonavičiūtės, yra du šios problemos sprendimo būdai: skirti dotaciją iš miesto biudžeto arba didinti bilieto kainą. Sprendimą šiuo klausimu turės priimti miesto Taryba.
2006-ieji bus turtingi projektų
Praėjusią savaitę nemažai diskutuota ir apie ateinančiais metais ketinamus pradėti įgyvendinti investicinius projektus.
Vienas svarbiausių - buvusio senojo tabako fabriko vietoje įkurti vadinamąjį kultūros fabriką. Apie tai, pasak J. Simonavičiūtės, kalbama jau seniai, tačiau tik dabar susiklostė palankios sąlygos šiai idėjai įgyvendinti.
Detalusis teritorijos planas jau patvirtintas, o dabar ketinama pradėti rengti šio objekto techninį projektą ir teikti jį paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti.
Kitais metais, pasakojo J. Simonavičiūtė, tikimasi sutvarkyti ir jau kadais pagalbos reikalingą Klaipėdos karilioną. Tam esama tik vieno būdo - nulieti naujus varpus. Šis užmojis miestui atsieitų nemažus pinigus - apie milijoną litų. Savivaldybės administracijos nuomone, tai padaryti būtina, tačiau galutinį žodį turės tarti miesto politikai.
Pajudėjo ir namo Daržų g. 10 reikalai. Ši griuvena priklauso Savivaldybei, o ją suremontavus būtų iki galo sutvarkyta jau šiandien menų kvartalu vadinama senamiesčio dalis, esanti šalia Dailės parodų rūmų. Šį statinį planuojama sutvarkyti iš miesto biudžeto lėšų.
Dar vienas didelis projektas - Kretingos gatvės nuo Panevėžio g. iki vadinamojo ligoninių miestelio sutvarkymas. Bendra jo vertė - apie 17 mln. litų.
Pastariesiems dviem projektams įgyvendinti lėšų tikimasi gauti iš žemės pardavimų, kurie bent jau kol kas vyksta labai sėkmingai.
Šiuo metu jau rengiamas Minijos gatvės atkarpos nuo Kalnupės gatvės iki pat Jūrininkų prospekto rekonstrukcijos projektas. Prie šios magistralės sutvarkymo darbų savo lėšomis yra pasižadėjusi prisidėti ir Uosto direkcija.
Ateinančiais metais, pasakojo J. Simonavičiūtė, ketinama bent šiek tiek aptvarkyti ir šalia universiteto miestelio esantį parką. "Kokių nors esminių idėjų dėl šio itin apleisto objekto kol kas neturime, tačiau tvarkos jame tikrai turėtų atsirasti daugiau. Planuojama skirti lėšų želdynams prižiūrėti, takams sutvarkyti bei mažajam inventoriui atnaujinti. Ateityje imsimės rengti šio parko sutvarkymo projektą."
Bendradarbiaudami su "Klaipėdos vandens" specialistais ateinančiais metais ketiname sutvarkyti inžinerinius tinklus.
Žemės kapinėms kol kas užteks
"Esame parengę kapinių sutvarkymo programą. Jos rezultatai, - pasakojo J. Simonavičiūtė, - mus šiek tiek suglumino. Parengus projektą ir apskaičiavus lėšų poreikį, paaiškėjo, kad šie darbai mums kainuos labai brangiai - apie 17 mln. litų, t. y. vienos laidojimo vietos įrengimo kaina būtų maždaug 600 litų. Nepaisant to, programą būtina kuo greičiau įgyvendinti, priešingu atveju galime pritrūkti laidojimo vietų."
Ne per seniausiai įvyko konkursas Lėbartų kapinėms išplėsti. Mažiausia pasiūlyta kaina - apie 11 mln. litų.
Tai bus 3-4 metus truksiantis projektas, įgyvendinamas etapais. Kartu bus įrengtas ir apie 380 tūkst. litų kainuosiantis kolumbariumas. Ateinančiais metais šiam projektui įgyvendinti planuojama skirti apie 4 mln. litų.
Užbaigus visus darbus Lėbartų kapinės padidės apie 17 hektarų.
Vilija ŠILINIENĖ
Rašyti komentarą