Skaitytojos laiškas: O kaip žydai vertina lietuvius?

Skaitytojos laiškas: O kaip žydai vertina lietuvius?

Manau, galiu apie tai rašyti, nes buvau liudininkė, kaip prezidentas A.Brazauskas ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas S.Alperovičius atsidėkojo lietuviams, karo metais gelbėjusiems žydus nuo nacių.

Mano tėveliui, Anicetui Prialgauskui, ir jo broliui kun. Kazimierui Prialgauskui po mirties buvo paskirti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai ir padėkos. Buvo pakviesta mano mama atsiimti kryžiaus ir padėkos.

Mamą į prezidentūrą lydėjau aš. Aišku, buvo gražios kalbos, buvo bendra foto ir iškilmingi prezidentiniai pietūs: lėkštė barščių, balandėliai, kava, kompotas, pyragėliai, mineralinis vanduo. Paskui S.Alperovičius pakvietė gelbėtojų artimuosius atsiimti žydų bendruomenės nario Igorio Šifrino padėkos vokų.

O kiekviename voke buvo net 100 litų ir Igorio Šifrino vizitinė kortelė, kurią man atminimui atidavė mama. Žinoma, iš rajonų atvažiavusiems senyviems žmonėms tai buvo parama prie pensijos. O gal tik išmalda?

Tik 100 litų žydai įvertino jų gelbėtojų karo metais riziką ir pavojų. Ne dėl tos sumos rašau, o kad būtų galima įvertinti jų reikalavimus mums. Žydai vis agresyviau reikalauja iš mūsų tolerancijos, milijonų ir pagarbos jiems. Bet patys kažkodėl savo tolerancijos mums ir mūsų didvyriams, kovojusiems ir žuvusiems už laisvę, nerodo.

Dabar, klausantis F.Kukliansky, A.Vinokuro, E.Zingerio, mero R.Šimašiaus ar ministro L.Linkevičiaus įžeidžiančių kalbų apie mūsų tautai nusipelniusius asmenis, remiantis KGB duomenimis, noriu jų paklausti, kaip jie vertina getų žydų tarybų narius ir getų žydų policininkus, kurie patys getuose atrinkdavo savo tautiečius, galėjusius likti getuose, o silpnus, ligotus, senus, moteris, vaikus, jie išvesdavo?

Žinoma, dabar aiškina, kad taip norėjo išgelbėti stiprius žydus ateičiai. Ar tie getų žydų tarybų nariai ir getų žydų policininkai nekolaboravo su naciais? O Abba Kovneris, dalyvavęs sudeginant Kaniūkų kaimą su pastatais, gyvais žmonėmis, vaikais, gyvuliais?

Bet jis yra Izraelio didvyris, kurio portretas ir dabar kabo Vilniaus žydų bendruomenės namuose. O už ką prezidentė D.Grybauskaitė apdovanojo Brencovskają, taip pat dalyvavusią Kaniūkų kaimo sudeginime? Žinoma, visi jie sako, kad patys nešaudė ir nedegino.

Tai buvęs kerštas Kaniūkų žmonėms, nes jie nebenorėję maitinti raudonųjų partizanų, ir pamoka kitiems kaimams. O kaip su Nachmanu Dušanskiu Rainių miškelyje nukankinusiu 70 lietuvių?

Be to, kodėl žydai nejaučia dėkingumo Lietuvai, prieš 500 metų priėmusiai iš Ispanijos ir kitų valstybių išvarytus žydus, ir leidusiai čia ramiai gyventi, verstis savo darbais, verslais? Nes Lietuvoje prieš karą nebuvo pogromų, kaip kitose valstybėse.

Ne vienerius metus stengiausi sužinoti, kiek lietuvių gelbėjo žydus. Kad Izraelis Pasaulio teisuolio vardą suteikė beveik 900 lietuvių, seniai žinome. O kiek lietuvių iš viso gelbėjo? Vienas aiškus atsakymas - „nežinom“, net ir prezidentūra D.Grybauskaitės valdymo metais negalėjo atsakyti. Tai paslaptis. O gal geriau lietuvius vadinti žydšaudžiais?

Yra labai įdomi Normano G.Finkelšteino knyga: „Holokausto industrija. Kaip išnaudojama žydų kančia“, išversta į 16 užsienio kalbų. Jo tėvai kalėjo Maidaneko ir Aušvico konclageriuose.

Po išvadavimo išvyko gyventi į JAV, kur gimė Normanas. Tad jis tikrai turi teisę rašyti apie tą baisią holokausto industriją, pagrįsdamas dokumentais. O mūsų Jono Mikelinsko knyga „Kada kodėl taps todėl.

Holokaustas be politikos ir komercijos“. Būtų gerai, kad tas knygas perskaitytų F.Kukliansky, A.Vinokuras, L.Linkevičius, meras Šimašius ir kt. Gal tada nebedergtų valstybės, kurioje gyvena. Liaudis sako: „blogas tas paukštis, kuris dergia savo lizdą.“ Argi nereikėtų nors kiek lojalumo tai valstybei, kurioje gyvena?

Sidebar placeholder