Mero savaitė
Praėjusią savaitę tiek miesto, tiek šalies spaudoje ypač daug dėmesio buvo skirta žiniai apie tai, kad dėl naujų autobusų pirkimo Klaipėdos autobusų parko direktorės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Manau, kad aš, kaip Klaipėdos meras, negaliu į tai nekreipti dėmesio. Dar daugiau - jaučiuosi privaląs išsakyti ir savo poziciją.
Mano nuomone, visi, komentuojantieji šį faktą taip, tarsi nuosprendis Klaipėdos autobusų parko (KlAP) direktorei jau būtų paskelbtas, peržengia etikos normų ribas.
Mano rankose dokumentas, apie kurį kalbėjo ir KlAP direktorė Jelizveta Daugininkienė. Tai Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės raštas Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai "Linava", o kartu ir KlAP dėl Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo. Esu linkęs tikėti, kad šis raštas surašytas atsakingai ir nebuvo kaip nors netinkamai interpretuotas.
Jame, be kita ko, labai aiškiai skelbiama: "Tie autobusų parkai, kurių aptarnaujamuose maršrutuose keleivius tokiomis pačiomis sąlygomis gali vežti ir kiti ūkio subjektai, nėra laikomi perkančiosiomis organizacijomis ir jų pirkimams Viešųjų pirkimų įstatymų įstatymo nuostatos nėra taikomos. Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos taikomos visiems troleibusų parkams ir autobusų parkams, kurie yra vieninteliai aptarnaujantys atskirus maršrutus arba visumoje teikiantys tokias paslaugas".
Toliau aptariamas konkretus UAB KlAP atvejis ir daroma išvada, kad jo atžvilgiu minėto įstatymo nuostatos netaikytinos. Žinia, mūsų mieste, be KlAP, tokias pat keleivių vežiojimo paslaugas tais pačiais maršrutais teikia dar du privatūs vežėjai.
Taigi jau šiandien visiems teigti, esą viskas jau ir taip aišku ir netgi skaičiuoti KlAP vadovei teksiančius nelaisvėje praleisti metus, yra, švelniai tariant, ankstoka. Palaukime galutinių išvadų.
Ne tie prioritetai
Ketvirtadienį atvykęs į naujų automobilių miesto Greitosios medicinos pagalbos stočiai perdavimo ceremoniją ir pamatęs visų respublikinių žiniasklaidos priemonių atstovus buvau maloniai nustebintas. Pagaliau, pamaniau, ir jiems parūpo miesto reikalai.
Deja, greitai teko nusivilti. Pasirodo, tai, kas Klaipėdoje vyksta gero, nieko nedomina. Visi susirinko vien tam, kad gautų mano interviu dėl kilusios įtarimo, esą prieš 10 metų Savivaldybės pirktas automobilis galįs būti vogtas.
Šiandien galiu pasakyti tik tiek, kad automobilis buvo perkamas laikantis visų taisyklių, t y. konkurso būdu, ne iš privataus asmens, o iš oficialiai registruotos įstaigos, tad to meto miesto vadovams įtarimas, jog automobilis vogtas, nė negalėjo kilti.
Mano įsitikinimu, tai, kad ši žinia buvo pateikta pirmoje pozicijoje ir nustelbė kur kas svarbesnius tos dienos įvykius, rodo gan savotišką žiniasklaidos požiūrį į prioritetus.
Vitės uostui neatiduosime
Penktadienį dalyvavau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Jame, be kitų reikalų, buvo aptartas uosto rezervinių teritorijų panaudojimo klausimas.
Ši problema ne kartą buvo aptarinėjama ir mano kabinete, džiugu, kad pagaliau ir Uosto direkcija pripažįsta atėjus metui šiuo klausimus priimti esminius sprendimus. Posėdyje nutarta iki gruodžio mėnesio parengti uosto rezervinių teritorijų panaudojimo planą ir, suderinus jį su Klaipėdos savivaldybe, teikti Uosto plėtojimo tarybai tvirtinti.
Savivaldybė jau seniai pasisakė už tai, kad galų gale būtina labai tiksliai nubrėžti uosto rezervinių teritorijų ribas, nustatyti terminus, kada iš jų bus iškeldinami žmonės, sprendžiamos kitos su uosto plėtra susijusios problemos.
Vis dėlto vienas momentas sukėlė diskusijas ir privertė mane sunerimti. Tiek aš, tiek posėdyje dalyvavęs Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas kategoriškai pasisakėme prieš kai kurių miesto Tarybos narių iškeltą pasiūlymą svarstyti galimybę prie uosto užimamos teritorijos prijungti ir Vitės kvartalą.
Klaipėdos miesto istorinis Vitės kvartalas yra dalis teritorijos, įrašytos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl uostamiesčio Savivaldybė tokį Vyriausybės sprendimą priimtų kaip iššūkį ir visišką miesto Tarybos sprendimų ignoravimą, kaip uosto invaziją į miesto teritorijas, kaip būdą didinti uosto gamybines teritorijas miesto kvartalų sąskaita.
Vitė niekada nebuvo įvardijama kaip potenciali uosto rezervinė teritorija. Ten ateityje galėtų iškilti su uosto veikla susiję statiniai, visuomeninės, komercinės paskirties objektai ir pan. Dėl savaime suprantamų priežasčių gyvenamojo būsto statyba uosto pašonėje nenumatyta, o ir vargu ar atsirastų investuotojų, drįstančių ryžtis tokiam žingsniui.
Manau, kad penktadienį šį klausimą mes visapusiškai išanalizavome ir pareiškėme, kas miestas savo pozicijos Vitės atžvilgiu keisti neketina.
Nesutariama dėl namo Naujoji Uosto 5a
Vis dėlto kai kurie dalykai man iki šiol yra nesuprantami. Tai namo Naujojoje Uosto 5a klausimas. Kadaise čia buvo įsikūręs Visuomenės sveikatos centro padalinys. Dabar šis pastatas visiškai apleistas, stogas sudegęs. Namas antri metai išnuomotas privačiai kompanijai, kartu buvo paskelbta apie tai, kad jis įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą.
Staiga aš sužinau, kad privatizavimo procesas dėl visai man nesuprantamų priežasčių yra sustabdytas, o pastatą pagal panaudą ketinama perduoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.
Kad šioje vietoje atsirastų su Uosto direkcijos veikla susijęs objektas mažai tikėtina, nes direkcija iki šiol niekaip negali sutvarkyti jai patikėto J. Zauerveino gatvėje esančio buvusio vaikų darželio pastato. Nepaisant to, jai ketinama perduoti (o gal jau ir perdavė?) dar vieną griuveną. Manau, toks sprendimas nežinia kokiam laikui nutolins šio apleisto statinio renovavimą.
Savivaldybė raštu kreipėsi į Vyriausybę, Valstybinę kultūros paveldo komisiją, Kultūros ministeriją, Valstybės turto fondą bei Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, aiškiai išdėstė motyvus, kodėl prieštarauja tokiam sprendimui bei paprašė atsakyti, kodėl buvo sustabdyta namo Naujoji Uosto 5a privatizavimo programa, kokios institucijos ir kurie jų darbuotojai tokius veiksmus inicijavo.
Užrašė Vilija ŠILINIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą