Stambulo konvencija: jeigu Seimo nariai Petras ir Vytautas pradėtų gyventi kartu
Stambulo konvencija: jeigu Seimo nariai Petras ir Vytautas pradėtų gyventi kartu

Stambulo konvencija – universalus tarptautinis dokumentas, užkardantis smurtą prieš moterį ir smurtą artimoje aplinkoje. Todėl tamsuoliai yra tie, kurie galvoja, kad šiuo teisės aktu mėginama įtvirtinti išgalvotą trečiąją lytį. 

Tačiau ir konvenciją palaikančioms grupėms derėtų tinkamai įvertinti, ar ratifikavus dokumentą, Lietuvos Respublikos institucinis mentalitetas elgsis pakankamai universaliai ir socialiai nesuvaržytai, kai konvencijos nuostatas teks taikyti praktikoje.

Juk socialinė lytis reiškia, kad nuo smurto teks ginti ir biologinius vyrus, kurie socialinėje dimensijoje nusprendė save identifikuoti kaip moterį. Ir atvirkščiai, konvencijos apsauga galimai neapims tų biologinių moterų, kurios laiko save vyrais.

Apie du vyrukus

Konvencijoje socialinė lytis yra apibrėžiama kaip socialinės patirties sąlygoti vaidmenys, elgesys, veikla ir savybės, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ar vyrams.

Ką tai reiškia? Įsivaizduokite, kad du vyrukai – Petras ir Vytautas nusprendė gyventi kartu ir savo autonominėje erdvėje pasiskirstė socialinės patirties sąlygotais vaidmenimis, apie kuriuos kalba konvencija.

Vytautas – biologiškai gerai susiformavęs vyras, tačiau su moteriškomis manieromis, labiau mėgsta domėtis mada nei garažo reikalais.

Pešioja antakius, daro manikiūrą ir skambina Petrui, kad paklaustų, ko jis norėtų vakarienei. Net ir intymiame gyvenime Vytautas labiau mėgsta likti pasyviu ir iniciatyvą perleisti savo gyvenimo partneriui Petrui.

Tuo tarpu Petras save atpažįsta vyru ne tik per biologinę inžineriją, bet ir per socialinę – jis dėvi išimtinai tik kostiumus, problemas sprendžia vadovaudamasis kritiniu protu, o ne intuicija, myli Vytautą, bet aukštakulnių neapsiautų nė už ką.

Pavyzdžiui, puikus mokslo populiarinimo rašytojas Yuval Noah Harari, biologiškai susiformavęs vyras, įvairiuose pokalbiuose mėgsta užsiminti apie savo sutuoktinį Itzik Yahav (I met my husband Itzik then I moved back to Israel).

Vadinasi „Sapiens“ autorius šioje vyriškoje draugystėje sau priskiria moteriškas socialines funkcijas. Jis – savo vyro Itzik Yahav žmona.

Grįžkime prie mūsų vyrukų idilės, kurios pamatai buvo išklibinti, kai blogos nuotaikos Petras pasmurtavo prieš Vytautą. Vytautas neištveria tokio akibrokšto ir tučtuojau skambina bendrosios pagalbos centrui pranešdamas apie smurto artimoje aplinkoje atvejį – apie smurtaujantį partnerį Petrą.

Atvykęs policijos patrulis randa du vyrus, bet nemato moters, todėl užduoda klausimą: „kur yra moteris, kurią reikia apginti?“. Ir tada prisistato Vytautas, moteris pagal socialinę lytį.

Hipotetinę situaciją nuo policijos pareigūnų reakcijos, iki Vytauto kančių ieškant teisybės nacionalinėse institucijose mosikuojant konvencija ir teigiant, kad jis kaip silpnoji pusė santykyje su Petru patyrė smurtą, pamėginkite įsivaizduoti kiekvienas pats.

Analogiškai ir su atveju, kur sugyvena dvi moterys, tarp kurių viena įtvirtinusi save socialinėje visuomenėje vyru.

Geriausiai tokio įmanomumo pavyzdys yra lesbiečių pora tikrais faktais paremtoje dramoje „Monstras“, kur aktorė Charlize Theron ekscentriškoje poroje su Christina Ricci atlieka aiškiai socialiai išreikšto vyro vaidmenį.

Jeigu konvencija artimoje aplinkoje gina moteris nuo vyrų, vadinasi ir filme „Monstras“ vieną moterį reikėtų ginti nuo kitos moters, kuri socialinėje aplinkoje elgiasi kaip vyras.

Socialinė lytis – gyvenimo būdas pagal nuotaiką?

Kartoju – konvencija kaip teisės aktas yra globalus dokumentas, kuris po savo apsaugos skėčiu mėgina aprėpti bet kokį asmenį, kuris, nepriklausomai nuo savo išorinės-biologinės esaties, pagal vidinę-sąmoninę būseną suvokia save moterimi.

Vadinasi, vienas esminių techninių-organizacinių klausimų po konvencijos ratifikavimo turėtų būti sprendimo ieškojimas, kaip ir kokiais atvejais biologinis vyras gali pretenduoti į apsaugą, kuri garantuojama moterims.

Ar biologinis vyras vieną kartą ir visiems laikams valstybės institucijoms privalės pristatyti save kaip socialinę moterį, ar vis kiekvienu skirtingu atveju biologiniam vyrui būtų leidžiama pačiam apsispręsti: šiandien jis nori būti socialus vyras, ar sociali moteris. Juk konvencijos veikimas tik tada bus veiksmingas, jeigu valstybė sugebės eliminuoti kuo daugiau piktnaudžiavimo atvejų.

Lietuvoje buvo nuskambėjusi „verksnių“ istorija apie karo prievolininkus, kurie nenorėjo tarnauti tėvynei.

Pagal Karo prievolės įstatymą nuo karo prievolės yra atleidžiamos moterys. Ar tai reiškia, kad biologiniam jaunuoliui, kuris nori simuliuoti karo prievolę, pakaks įrodyti, kad jis neprivalo tarnauti, nes jo socialinė lytis – moteris?

Būtent praktinės situacijos ir verčia gerai pergalvoti, ar institucijos yra jau pasirengusios visiems galimiems konvencijos interpretavimo atvejams, nes anksčiau ar vėliau Lietuvoje atsiras homoseksualų pora, kuri bus pasiryžusi nueiti iki Briuselio, kad įrodytų, jog pagal konvencijos nuostatas ji yra šeima, nes poros santykyje abu yra pasiskirstę aiškiai išreikštais socialiniais vaidmenimis – vyras ir moteris.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje parašyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Konstitucija neišskiria šeimos sudarymo nei pagal biologinę (sex), nei pagal socialinę lytį (gender). Petras ir Vytautas neatitiktų vyro ir moters definicijos pagal biologinį lytiškumą, tačiau jų sąjunga visiškai dera pagal konvencijos socialinį lytiškumą.

Vokiečių mąstytojas Ernst Cassirer apskritai teigia, kad gyvenamojo pasaulio simbolinė struktūra yra ne gamtos nustatyta, bet daugelio žmonių kartų vaizduotės ir kolektyvinio sprendimo kūrinys, todėl labiau priklauso ne materialiai, o virtualiai realybei. Pagal šią filosofinę srovę žmogaus definicija gali būti suprantama kaip funkcinė, bet ne kaip substancinė, o tai visiškai atitinka Konvencijos koncepciją.

Pagal konvenciją, galima sakyti, natūrali gamta, kiek ji yra intelektinės kontempliacijos objektas, proto formalizuojamoje veikloje netenka savo substancinio tikrumo, todėl svarbiausia yra išlikti atviriems postulatui, kad ten, kur yra reguliaciniai dalykai, biologinė lytis netenka prasmės ir tai gąsdina visuomenės dalį, kuri mąsto instinktyviai.

Tad ar tikrai Lietuva pasiruošusi į savo teisinę sistemą inkorporuoti tokią konvenciją, jeigu didelė visuomenės dalis savo priėmimo/atmetimo reakcijas į išorėje vyksiančius veiksnius formuoja biologiniais pagrindais?

Andrius Krištapavičius yra advokatas


Šis tekstas yra autoriaus nuomonė ir nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Sidebar placeholder