Statybų pažeidimams Lietuvoje galo nebus: jau akivaizdu – čia taikomi dvigubi standartai

Statybų pažeidimams Lietuvoje galo nebus: jau akivaizdu – čia taikomi dvigubi standartai

Net įstatymus įpratę gerbti vokiečiai pakraupę, kokiu absurdo spektakliu Lietuvoje gali virsti teismų sprendimai neva griežtai laikantis teisės normų. Taip restorano ir svečių namų „Nidos seklyčia“ akcininkai, kurių dauguma – Vokietijos verslininkai, vertina mūsų šalies institucijų pasiryžimą pridaryti milijoninių nuostolių ir jiems, ir savo valstybei.

Apie nelegalia pripažintą vieno populiariausių Neringos restoranų rekonstrukciją jau nekart rašė „Lietuvos rytas“. Ši istorija verta visuomenės dėmesio dėl sveikam protui prieštaraujančių valstybės institucijų ir teismų sprendimų, o tokių atvejų Lietuvoje – ne vienas.

Per rekonstrukciją restoranas išplėstas iki dviejų stiklo galerija sujungtų pastatų komplekso. Šiai statybai buvo gauti visi būtini leidimai, negana to, suteikta dar ir Europos Sąjungos finansinė parama.

Kai jau visi darbai buvo baigti, staiga atsibudo aplinkosaugininkai ir paveldo sargai – jie įžvelgė, kad rekonstruotas statinys darko nacionalinio parko kraštovaizdį ir pažeidžia Kuršių nerijos generalinį planą.

"Nidos seklyčia" – vienas populiariausių Nidos restoranų.

Tada Klaipėdos prokurorai puolė ginti viešojo intereso ir įsisuko teismų karuselė. Prieš penkerius metus Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi nutarė, kad privalo būti atkurtas buvęs vaizdas, – iš pradžių viskas nugriauta, o po to atstatytas senasis restorano pastatas.

Savininkai dar mėgino gelbėti savo turtą, siūlydami Aplinkos ministerijai sudaryti taikos sutartį – pašalinti trūkumus negriaunant visų statinių.

Valdininkams nesileidžiant į kalbas susitarti nepavyko. Užtat jie buvo daug sukalbamesni, kai anksčiau Preiloje ne žadėtą prieplauką, o vasarnamius pastatė bendrovė „Sabonis ir partneriai“ – pasibylinėjo ir sudarė taikos sutartį, leidusią išsaugoti namelius.

Preiloje ne žadėtą prieplauką, o vasarnamius pastatė bendrovė „Sabonis ir partneriai“ – valdininkai pasibylinėjo ir sudarė taikos sutartį, leidusią išsaugoti namelius.

Preiloje ne žadėtą prieplauką, o vasarnamius pastatė bendrovė „Sabonis ir partneriai“ – valdininkai pasibylinėjo ir sudarė taikos sutartį, leidusią išsaugoti namelius. G.Pilaičio nuotr.

Tuo metu neteisėta pripažinę „Nidos seklyčios“ rekonstrukciją teismai netgi neįžvelgė jokios savininkų atsakomybės – jie viską darė teisėtai, o galimi pažeidimai atsirado tik dėl leidimus išdavusių valdininkų kaltės.

Atrodytų, ir atsakyti turėtų tik šie valdininkai ir jų atstovaujamos įstaigos, bet realiai visos bėdos suverstos vien ant savininkų galvų. Nugriauti pastatus privalo jie savo lėšomis ir tik tada gali reikalauti iš valstybės žalos atlyginimo.

Be abejo, „Nidos seklyčios“ savininkai taip ir darys – jie rengiasi pateikti 2,5 mln. eurų ieškinį. Tačiau niekas negali pasakyti, kada jiems pavyks gauti kompensaciją. Kaip rodo vadinamojo Vijūnėlės dvaro atvejis, žalos atlyginimo procesas gali būti vilkinamas ne vienus metus.

Nemėgindama padėti tik dėl valdininkų kaltės nukentėjusiems savininkams valstybė dar ir baudžia juos finansiškai už tai, kad jie neskuba niokoti savo teisėto turto, – Klaipėdos apygardos teismas skyrė „Nidos seklyčią“ valdančiai įmonei po 50 eurų baudos už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo griauti pastatus dieną.

Nuo Lietuvos institucijų ir teismų sprendimų be jokios savo kaltės nukentėję Vijūnėlės dvaru vadinamo pastato savininkai pasiskundė Europos žmogaus teisių teismui. Taip pat pasielgė ir Juodkrantėje vėliau nelegaliu pripažintame kotedže butą įsigiję sutuoktiniai.

Šiuo keliu gali pasukti ir „Nidos seklyčią“ valdanti įmonė.

Jei valstybė pralaimėtų šias bylas, nukentėtų ir jos tarptautinis prestižas.

Bet ne iš gero gyvenimo žmonės ieško teisybės Strasbūro teisme – juolab kad jo sprendimų irgi tenka laukti ne vienus metus.

Galima įsivaizduoti, kaip jaučiasi visiškai teisėtai butus, pavyzdžiui, Juodkrantėje, įsigiję ir ten jau apsigyvenę asmenys, kai juos valstybė veja iš namų ir aiškina, kad vėliau jie galės bylinėtis iki žilos galvos dėl žalos atlyginimo.

Žmones ypač piktina, kad yra ir lygesnių piliečių, kuriems taikomi visai kiti teisiniai standartai, nors jų statybų neteisėtumas badyte bado akis.

Tuo kasdien gali įsitikinti pajūrio kopomis vaikštinėjantys palangiškiai ir kurorto svečiai.

Klaipėdos prokurorai, privertę griauti „Nidos seklyčią“, kažkodėl Palangos dušinėse neįžvelgia jokių pažeidimų, nors pagal teisinį statusą toje vietoje niekam negalima apsigyventi. I.Junčienės nuotr.

Bet teisėsaugos institucijos neįstengia praregėti ir išvysti, kad čia rekonstruotos visai ne kadaise buvusios, seniai išnykusios dušinės, o saugomoje pajūrio juostoje pastatyta nauja privati vila.

Klaipėdos prokurorai, privertę griauti „Nidos seklyčią“, kažkodėl Palangoje atkakliai neįžvelgia jokių pažeidimų, nors pagal teisinį statusą toje vietoje niekam negalima apsigyventi. Į tai pirštu seniai baksnoja ir kurorto savivaldybė, ir visuomenininkai.

Vilos savininkė turtinga Klaipėdos verslininkė aiškina, kad joje bus teikiamos viešosios paslaugos, nors pastatas akivaizdžiai pritaikytas tik privačiam poilsiui.

Bet toks išsisukinėjimas prokurorus įtikina. Jie nenori matyti, kad jokia rekonstrukcija negalėjo būti teisėta.

Ką tai girdėdami turi manyti nugriauti Druskininkuose pasistatytą namą turėję verslininkai? Su jais ir prokurorai, ir teismai elgėsi priešingai – pakako tuometei šalies vadovei D.Grybauskaitei treptelėti koja ir pareikšti, neva statybų leidimai kurortinėje zonoje gauti neteisėtai, ir prasidėjo su teise nieko bendra neturintis spektaklis.

Valdžia Vijūnėlės dvarą nugriovė nelaukdama Strasbūro teismo sprendimo. Dabar ieškoma būdų, kaip neatlyginti žalos. D.Umbraso nuotr.

Teisėsauga lyg apako – neįžvelgė, kad net kurortinės zonos, kurios draudimai neva pažeisti, Druskininkuose nėra.

Pasiklysta ir geografijoje – kurortinės zonos nustatytos Palangoje, bet būtent ten prokurorai nemato jokių pažeidimų.

Regis, realiems statybų pažeidimams niekada nebus galo, kol klestės dvejopi teisiniai standartai.

„Vakarų ekspreso“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su Nuomonių rubrikos tekstų autorių nuomone.  Už publikuojamų komentarų, nuomonių turinį atsako autoriai.

Sidebar placeholder