Mero savaitė
Aptardamas svarbiausius praėjusios savaitės įvykius miesto meras Rimantas Taraškevičius teigė kategoriškai nesutinkąs su vienos iš partijų Klaipėdos skyriaus vadovo viešai išsakyta nuomone, esą uostamiestyje visiškai apleista gyvenamųjų namų statyba.
Klaipėdos vadovams prikišama, kad pagal gyvenamojo ploto kvadratinių metrų skaičių, tenkantį vienam žmogui, Klaipėda smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio, o taip esą todėl, kad Savivaldybė nepaleidžianti į rinką didesnių žemės sklypų.
R. Taraškevičiaus įsitikinimu, esą priešingai - statybų verslas Klaipėdoje ne tik atsigavo, bet ir įžengė į didžiausio per pastaruosius metus pakilimo laikotarpį. Tą, pasak miesto vadovo, liudija ir Statistikos departamento Klaipėdos padalinio pateikti 2005 metų duomenys.
Pagal juos, pernai atlikta statybos darbų, kurių vertė - beveik 600 mln. litų. Iš šios sumos naujoms statyboms atiteko apie 400 mln. litų. Statybų augimo tempai Klaipėdos apskrityje - vieni iš didžiausių šalyje. Palyginti su 2004-aisiais, pernai statybų mastai išaugo 34,1 proc.
Naujiems gyvenamiesiems namams statyti pernai apskrityje išduoti 958 leidimai, dauguma iš jų - Klaipėdos savivaldybėje. Tai būtų 2014 butų, kurių bendras naudingas plotas - 266 tūkst. kv. m. Klaipėdos mieste pernai pastatyti 84 nauji gyvenamieji namai, arba 438 butai. Jų plotas - 42 tūkst. kv. m. Likę butai greičiausiai bus užbaigti šiais metais.
"Esame parengę labai daug teritorijų planavimo dokumentų naujiems gyvenamųjų namų kvartalams statyti. Tai didžiulės teritorijos šalia tiesiamo šiaurinio išvažiavimo iš jūrų uosto kelio bei pietinėje miesto dalyje, iš vienos ir kitos prekybos centro BIG, taip pat keletas mažesnių kvartalų įvairiose miesto vietose", - sakė R. Taraškevičius.
Pasigenda suderintų veiksmų
R. Taraškevičius apgailestavo, kad Seimas, svarstydamas šių metų valstybės biudžeto pataisas, į Klaipėdos savivaldybės pastabas neatsižvelgė ir papildomai prašytų lėšų nei kompensacijoms už vadinamųjų lengvatinių keleivių vežimą, nei didesniems pedagogų atlyginimams mokėti nenumatė. Šioms reikmėms šiandien trūksta atitinkamai 2,4 mln. ir 383,2 tūkst. litų.
"Mėnesio pradžioje asmeniškai kreipiausi į visus Klaipėdoje išrinktus Seimo narius - prašiau panaudoti savo įtaką ir paremti, mano galva, visiškai pagrįstus mūsų pageidavimus. Jie išties nemaži, tačiau tikėjausi, kad bent į kai kuriuos iš jų bus atsižvelgta. Deja, taip neatsitiko,- apgailestavo uostamiesčio vadovas. - Užtat ketinama apie 480 tūkst. litų skirti Vaikų ligoninės rekonstrukcijai užbaigti. reikalavimus. Mane džiugina kai kurių klaipėdiečių parlamentarų noras pagal išgales padėti vienai ar kitai įstaigai, ir aš negaliu sakyti, kad mes esam nepatenkinti tuo, jog lėšų nutarta skirti ne tam, kam prašėme, o minėtajai ligoninei. Tai tik parodo, kad turint noro, rezultatų galima pasiekti. Tačiau gaila, kad spręsdami visam miestui aktualias problemas, susitelkti ir padirbėti iki galo nesugebame. Antra vertus, dar ne viskas prarasta, įstatymo pataisos galutinai dar nepatvirtintos, todėl vis dar tikiuosi ir mūsų parlamentarų pagalbos."
Sprendimas dėl turto mokesčio - liepą
R. Taraškevičius sakė šiomis dienomis vėl gavęs Klaipėdos senamiesčio verslininkų raštą, kuriuo primygtinai prašoma į artimiausio miesto Tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų taikymo.
"Toks sprendimo projektas jau yra parengtas. Dar daugiau - mes jį išsiuntėme Pramonininkų asociacijai, per 260 įvairių verslo įmonių atstovaujantiems Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams bei mano jau minėtajai Senamiesčio verslininkų sąjungai - lauksime jų atsiliepimų, pastabų bei pasiūlymų. Juos nagrinės specialiai tam sudaryta komisija. Kartu jai bus pavesta parengti sprendimo projektą dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo 2007 metams. Jis gali būti nuo 0,3 iki 1 proc. valdomo turto vertės, o sprendimą priimti privalome iki rugpjūčio 15 dienos", - sakė uostamiesčio vadovas.
Pasak R. Taraškevičiaus, bendraujant su verslininkais jam susidaręs įspūdis, kad nemaža jų dalis pataisyto Nekilnojamojo turto įstatymo net nėra skaitę. O jo nuostatos, mero įsitikinimu, jiems yra gana palankios. "Galėtume ir nieko nedaryti, - sakė R. Taraškevičius. - Vis dėlto apsisprendėme kitaip - Savivaldybės biudžeto sąskaita nekilnojamo turto mokestį ketiname sumažinti tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems jis, palyginti su 2005 metais deklaruota ir sumokėta suma, išaugo 40 ir daugiau procentų. Tai aktualu tiems verslininkams, kurių valdomo turto vertė atlikus jo vertinimą vadinamuoju masiniu būdu padidėjo ne mažiau nei tris kartus", - sakė R. Taraškevičius.
Sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio miesto Taryba ketina priimti liepos pabaigoje.
Vilija ŠILINIENĖ
Rašyti komentarą