Tėvas ir įtėviai

Dienos komentaras

Vienas - nors dar ne premjeras, bet jau su švyturėliais. Kitas - dar neišrinktas, bet jau patvirtintas premjeru.

Viktoro Uspaskicho ir Algirdo Brazausko rinkimų kovoje rezultatas kol kas lygus. Apylygiai vyksta ir jų žodinės batalijos. Abu atrodo labai susirūpinę dėl Lietuvos ir jos žmonių, bet kartu abu turi labai ryškų "antrą planą". Savo interesus.

A. Brazausko ir V. Uspaskicho panašumai, atrodytų, stelbia skirtumus. Tačiau būtent jie, tie nežymūs skirtumai, nulems rinkėjų sprendimą. Koks jis bus?

Finišo tiesiojoje aiškėja, jog Darbo partijos lyderio strategijoje yra esminė klaida. Jis pareiškė pretenzijas ne į tą rolę. Paaiškėjus "tradicinių" partijų užkulisinių derybų rezultatams, V. Uspaskicho nervai neišlaikė ir jis ėmė atvirai atakuoti tą, kuris dar iki nepriklausomybės paskelbimo įsitvirtino tautos tėvo rolėje.

Nuo tos minutės jau visiškai aišku, kad politinė arenoje gali išlikti kuris nors vienas. Dviese jie ten nebeišsiteks. Klaida! Pirmiausia todėl, kad tėvo rolės negalima išsikovoti. Ją galima paveldėti. Kantriai ištupėti šešėlyje, kol galiūną pagaliau įveiks metų našta. Ištupėti taip, kaip tai ketina padaryti Artūras Paulauskas.

Na, o antra, - lietuvių tautos tėvas negali taip kietai tarti "i" raidelės ir painioti "a" su "o" žodyje "mano". Sukeisti dar galima. Žemaitis su išlyga irgi lietuvis. Bet nevalia painioti to, kas "mano" su dangiškaja "mana". Jei jau visai tiesmukai kalbant, rusas niekada netaps nauju Brazausku. Ir ne todėl, kad yra kuo nors prastesnis. Todėl, kad svetimas. Genetiškai.

Mėgindamas išguiti A. Brazauską iš mūsų širdžių, V. Uspaskichas pats sau kasa duobę. Jis, kaip ir Rolandas Paksas, per paskutinę rinkimų savaitę eina va bank - deklaruoja, kad yra vienas prieš visus ir tuo suvienija prieš save kitus. O politinis elitas - galingas. Be jo paramos, galima laimėti rinkimus, tačiau valdžioje išsilaikyti sunkoka.

Būtent prieš lemiamą balsavimą elitas dar kartą pademonstravo savo galią. Prokuratūra paskelbė nutraukianti ikiteisminius tyrimus prieš "parlamentarus-kyšininkus". Vietoje ne tuos gaudžiusio Valentino Junoko STT vadovo poste dabar sėdi konservatorius. Nuosekliausių V. Uspaskicho persekiotojų atstovas.

Taigi spąsteliai netrukus užsitrenks. Lietuva pabalsuos, o po to atsiras nauja senų politinių jėgų Vyriausybė. Stabili. Ir gyvuos ji iki tol, kol nesustos A. Brazausko varikliukas. Tik tada atsiras realus šansas pretenduoti į tautos tėvo rolę, be kurios Lietuvos politinis teatras yra neįmanomas.

Ir laimės kantriausieji, o ne tie, kurie tėvui gyvam esant laksto su švyturėliais ar žada, kad "bus tvarka". Tėvas turi būti kitoks: kantrus, patikimas, atsidavęs ir teisingas. Bet svarbiausia, jis turi būti genetiškai suderinamas.

Finišo tiesiojoje aiškėja, jog Darbo partijos lyderio strategijoje yra esminė klaida - jis pareiškė pretenzijas ne į tą rolę. Paaiškėjus "tradicinių" partijų užkulisinių derybų rezultatams, Viktoro Uspaskicho nervai neišlaikė ir jis ėmė atvirai atakuoti tą, kuris dar iki nepriklausomybės paskelbimo įsitvirtino tautos tėvo rolėje

Rūta GRINEVIČIŪTĖ