Sirgaliaus nuomonė
"Po šio pralaimėjimo "Atlantui" čempionatas jau baigėsi. Dabar visas jėgas koncentruosime taurės varžyboms" - po praėjusio šeštadienio Nacionalinės futbolo klubų asociacijos čempionato rungtynių su Vilniaus "Vilniumi" pareiškė uostamiesčio "Atlanto" futbolo klubo vyriausiasis treneris Vaclovas Lekevičius. Ekipos strategas, ko gero, norėjo pasakyti, jog komandai jau per sunku įvykdyti dar prieš sezoną keltas užduotis ir patekti į prizininkų trejetą.
Mažai kas prieštaraus, jog paskutiniuoju metu, švelniai tariant, ne itin kokybišką žaidimą demonstruojančiam Klaipėdos futbolo flagmanui dar gali pavykti per devynias iki čempionato pabaigos likusias rungtynes sukurti nedidelį stebuklą.
"Atlantui" per iki finišo likusią distanciją tektų panaikinti devynių taškų deficitą. Žinoma, gali atsirasti teigiančių, jog tokia užduotis anoks čia stebuklas - reikia žaisti, laimėti ir nieko čia sunkaus.
Tačiau šių metų "Atlantas" vadovaujasi ne tuo scenarijumi, kuris buvo parašytas dar prieš sezono pradžią. Žvilgtelėjus į pusės metų senumo įvykius, akivaizdu, jog uostamiesčio ekipai dar balandį jau buvo surašytas testamentas, kuriame klubui pažadėta lygos vidutiniokės dalia.
Užtenka prisiminti prieš čempionato pradžią sklandžiusias kalbas, jog "Atlantas" perėjo į kitą barikadų pusę ir kartu su "Žalgirio", "Šilutės", "Nevėžio" klubais stojo į šalies čempionų Kauno "Kauno" "rėmėjų" gretas. Neįtikėtina, tačiau visos šios komandos iki šiol iš laikinosios sostinės klubo neatėmė nė taško, nors likusios Lietuvos ekipos kauniečius skriaudė kas trečiame mače.
Nevertėtų pamiršti, jog prieš prasidedant šių metų batalijoms Lietuvos stadionuose "Atlanto" klubo generaliniu rėmėju tapo "Ūkio banko lizingas". Akys prašviesėja, kai sužinai, jog pastaroji bendrovė siejama su Vladimiru Romanovu, "Kauno" klubo prezidentu.
Tai buvo tikrai neįtikėtinas futbolo aikščių siaubūno V. Lekevičiaus manevras, ypač prisimenant dar nesenas itin aršias nesutaikomų priešų - kauniečių ir klaipėdiečių - kovas aikštėse.
Tačiau keistą V. Lekevičiaus manevrą nesunku paaiškinti - geležinio kumščio savininkas ieškojo ir rado sąjungininkų. Juk sunkiau kautis vienam prieš devynis priešus nei įgyti keturis sąjungininkus ir bandyti savaip dėlioti Lietuvos futbolo scenarijų.
Tačiau jei tokie planai ir egzistavo, iš jų naudos buvo tiek pat, kiek ir iš aikštėje orą išleidusio kamuolio. Sezoną "Atlantas" pradėjo galingai ir tik "neaiškios" rungtynės su "Kaunu" pristabdė uostamiesčio odinio kamuolio meistrus. Beje, tuo metu klaipėdiečiai buvo įgiję kur kas geresnę formą nei varžovai iš Kauno.
Ekipa turėjo palyginti jauną ir ambicingą trenerį Igorį Pankratjevą, puikiai išmanantį futbolo virtuvę. Strategas komandai naudingas buvo ir tuo, jog, skirtingai nei jo pirmtakas, ekipos rūbinėje nesisklaidė kumščiais ir negadino komandos psichologinės pusiausvyros.
Tačiau vos "Atlantas" čempionate trumpam stabtelėjo, V. Lekevičius prisiminė, jog klubo prezidento kostiumas jam per ankštas. I. Pankratjevas, neapsikentęs tiesioginio vadovo diktato, prezidento žodžiais tariant, "pabėgo iš komandos sunkiausiu metu".
Klubo prezidentas, rodos, to ir telaukė, ir eilinį kartą nusprendęs, jog Lietuvoje geresnių trenerių už jį nėra, vėl stojo prie komandos vairo. Šioje vietoje kaip nereikšminga smulkmena tampa faktas, jog klube per nepilną pusmetį buvo pakeistas ne tik treneris, bet ir beveik pustuzinis vadybininkų.
To rezultatus dabar matome kuo puikiausiai. Nepakeičiamasis V. Lekevičius jau ne pirmus metus besibaigiant sezonui pareiškia, jog žaidėjai yra silpnavaliai ir aikštėje neatiduoda visų jėgų. Net pademonstravo pats, kaip tas jėgas atidavinėti - po rungtynių su Velso FC "Rhyl". Tačiau puikiai bokso elementus valdantis treneris niekada nesusimąstė, jog pagrindine "Atlanto" kritimo į šalies futbolo dugną priežastimi gali būti ir jis pats.
Taigi, spalvingas šių metų sezonas baigtas. Beliko pakovoti dėl taurės, kurią galbūt, palankiai susiklosčius situacijai, finale "garbingoje kovoje" padovanos kolegos iš Kauno? Tačiau kas toliau?
Nors jau dabar lažybų punktai galėtų priiminėti statymus už tai, kad ir kitais metais vis retėjančių uostamiesčio futbolo mėgėjų lauks nepakeičiamojo, tiksliau, "nepakeičiamojo" V. Lekevičiaus skambūs pareiškimai apie medalius sezono pradžioje, begalinis žaidėjų "importas" iš vyresniojo brolio "Kauno" sezono viduryje ir visus aistruolius paniekinantis pareiškimas apie komandos krachą nesibaigus sezonui.
Šansai laimėti - labai nemenki.
Linas NARBUTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą