Vienas didžiausių pasaulio burlaivių užsuks į Klaipėdą

Savaitės komentaras

Praėjusią savaitę buvo ypač gausu su turizmo ir poilsio plėtra uostamiestyje susijusių naujienų.

Pasak Klaipėdos miesto mero pavaduotojo Vidmanto Plečkaičio, jau grįžo delegacija iš Ispanijos miesto La Korunjos, kur vyko vienas iš didžiųjų burlaivių regatos "The Tall Ships' Races" etapų. Ten buvo surengtas susitikimas su šios regatos organizatoriais, kuriame dalyvavo ir visi uostai, žadantys priimti regatą 2009-aisiais.

Pagrindinis susitikimo tikslas buvo suderinti sutarties, pagal kurią Klaipėdoje po trejų metų vyks finalinis regatos etapas, projektą. Uostamiesčio valdžios netenkino tai, jog į sutartį nebuvo įtraukti jokie forse majeure atvejai, o Savivaldybės garantija dėl regatos - 10 mln. eurų.

"Paprastas pavyzdys - tą dieną vyksta audra, ir į uostą regata įplaukti negali. Tai ką, Savivaldybė turės mokėti 10 mln. eurų? Ispanijoje aptarti šie punktai, ir atsirado naujas sutarties projektas, kur numatyti visi forse majeure atvejai, įtraukiant net ir karinius veiksmus", - sakė V. Plečkaitis.

Po atostogų grįžęs uostamiesčio meras jau turėtų šią sutartį pasirašyti.

Beje, Ispanijoje viešėjusi uostamiesčio delegacija susitiko ir su nemaža dalimi burlaivių kapitonų. Gera žinia, anot V. Plečkaičio, yra ir tai, kad rugsėjį vienas didžiausių pasaulyje burlaivių "Mir" žada kelioms dienoms atplaukti į Klaipėdą.

Iškels keltą

Įvyko pirmas darbo grupės susitikimas dėl jachtų ir mažųjų laivų prieplaukos Klaipėdos piliavietėje įrengimo.

"Žinia, iš struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto šiam projektui gavome per 25 mln. litų. Savivaldybės indėlis yra 2 mln. litų", - sakė V. Plečkaitis.

Darbo grupė svarstė AB "Smiltynės perkėla" prieplaukos iškėlimą iš Danės upės, kad būtų galima rekonstruoti krantines. V. Plečkaitis patikino jau gavęs Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus raštą, kuriame teigiama, jog vietą keltui švartuotis žadama numatyti 27-ojoje krantinėje - prie Kruizinių laivų terminalo, ties kampu, kur yra įplauka į Danę.

Projekto pabaiga yra numatyta 2008-ųjų rugsėjo 1 dieną. Laivus bus galima švartuoti prie rekonstruotų laisvų krantinių, kurių visos atkarpos ilgis bus 1,5 kilometro.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), anot V. Plečkaičio, taip pat žvelgia geranoriškai ir žada finansuoti savo kiek daugiau nei 200 metrų ilgio krantinės dalies ties senąja perkėla rekonstrukciją. Galutinis sprendimas dėl to turėtų būti priimtas šią savaitę.

Šiuo metu, anot vicemero, projektuotojai perskaičiuoja sąmatas, skiria jas į dvi dalis - Savivaldybės ir KVJUD. Viešasis pirkimas, ko gero, bus skelbiamas pagal dvi sąmatas.

Uostamiesčio savivaldybė panaudai 99 metams iš apskrities jau gavo ir sklypą Giruliuose Šlaito g. 3, kur rengiamasi statyti kempingą. Galimybių studija jau yra paruošta, taip pat pateikta paraiška gauti 2,5 mln. litų finansuoti projektui iš struktūrinių fondų. Savivaldybės dalis statant šį 50 vietų kempingą 2,8 ha ploto sklype būtų 0,5 mln. litų.

"Jeigu sulauktume rudenį patvirtinimo, kad gauname 2,5 mln., tada 2008 metų sezonui kempingą jau turėtume turėti", - svarstė V. Plečkaitis.

Susirūpino transporto judėjimu

"Klaipėdos keliai", pasak V. Plečkaičio, yra pasižadėję jau šiandien atidaryti Pilies gatvę, ir eismas vyks normaliai.

"Bet problema yra kita - organizuojant tokius darbus reikia organizuoti ir transporto judėjimą. Saugaus eismo komisijai įtraukiau vieną iš klausimų, kodėl darbo valandomis nebuvo atidaryta Tiltų gatvė", - sakė V. Plečkaitis.

Praėjusią savaitę posėdžiavusi komisija priėjo prie išvados, kad nėra tikslo leisti važiuoti Tiltų gatve, nes šiandien Pilies gatvė jau turi būti atidaryta.

Vis dėlto, anot vicemero, kalbama ir apie kitas gatves - reikėtų išnagrinėti srautus, apgalvoti apvažiavimo kelius, kad srautai pasiskirstytų.

Šiluma brangs dviem centais

V. Plečkaitis antradienį dalyvavo Vilniuje vykusiame Savivaldybių asociacijos valdybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl šilumos kainų kėlimo.

"Žinia, dujos - vienas iš pagrindinių kuro šaltinių - pabrango 40 proc., ir kiekviena Savivaldybė svarsto, kiek kaina kils jos teritorijoje. Klaipėdoje kils maždaug 2 centais - nuo 10,47 iki 12,05 cento už kWh. Tai - preliminarūs skaičiavimai, juos pirmiausia reikės įrodyti kainų komisijai, kuri preciziškai žiūri kiekvieną skaičiuką. Paskui svarstysime Taryboje, ir galutinė kaina paaiškės rugsėjį-spalį, o ją kelsime nuo lapkričio 1 d., šildymo sezono pradžios", - sakė V. Plečkaitis.

Vis dėlto problema, jo teigimu, yra kita. "Pasirodo, kad Lietuvoje didžiąją dalį šilumos ūkių valdo privačios struktūros, tik 7 savivaldybės yra pagrindiniai akcininkai tų įmonių, kurios tiekia šilumą. Kitos yra arba privatizuotos, arba verslas išnuomotas pagal koncesijos sutartis", - teigė vicemeras.

"Tos savivaldybės, kurios nevaldo šilumos ūkių, turės problemų dėl kainos derinimo - jei per mėnesį kainos tiekėjas ir Savivaldybė nesuderina, ji išlieka tokia, kokią patvirtina kainų komisija", - aiškino V. Plečkaitis.

"Savivaldybės, kurios valdo šilumos tiekimo įmones, tokios problemos neturi - visa detali kainodaros turi būti pristatyta Tarybai", - sakė V. Plečkaitis.

Giedrė NORVILAITĖ