Voras įkliuvo į tinklą

Dienos komentaras

Artūrui Paulauskui pradėjo nesisekti.

Pralaimėjęs vienmandatėje apygardoje ne pačiam simpatiškiausiam savo kolegai Raimondui Šukiui, A. Paulauskas dabar gavo jį kaip konkurentą kovoje dėl Seimo pirmininko posto. Atrodė, kad jau viskas sutarta, ir še tau...

Išstumdami į areną R. Šukį, liberalcentristai gali iš esmės pakeisti jau beveik suderėtą valdžios sandėrį.

Dėl to šiandien A. Paulauskui turi būti dvigubai pikta. Juk R. Šukys populiarumą įgijo dėl to paties, dėl ko A. Paulauskas gerą vardą prarado. Artūras pusantrų metų kantriai nėrė intrigos voratinklį, o štai, - atėjo Raimondas, susirinko visas muses ir tuoj taps nugalėtoju.

Abiem lemiami buvo Rolando Pakso apkaltos ir Seimo narių tariamos korupcijos skandalai. Tik vienas - A. Paulauskas - dabar įvardijamas kaip abiejų scenarijų autorius ir užkulisinis manipuliatorius, o kitas - R. Šukys, - priešingai, labai įtikinamai vaidino aistringo, bet teisingo inkvizitoriaus rolę. R. Paksą jis nuteisė, o seimūnus - išteisino.

Ir būtent todėl R. Šukys šiandien tampa reali alternatyva A. Paulauskui. Alternatyva, kuri priimtina visiems - pradedant dešiniaisiais, prunskininkais ir baigiant socialdemokratų vidine opozicija.

Pastarųjų daugumą sudaro senieji socialdemokratai. Jie turi daugiausia priežasčių nekęsti A. Paulausko. Socdemus stumia į šoną, nes partinių bei valdžios postų reikia socialliberalams. Juozas Olekas tuoj liks be posto, Algimantas Salamakinas - be komisijos, Vytenis Andriukaitis - jau paliktas be visų postų ir lėšų pragyvenimui.

Visus šiuos nepatogumus buvo mėginama užglaistyti paskutiniu epizodu skandalų virtinėje - masiniu visų įtariamųjų išteisinimu. Tikėtina, kad skubus "korupcininkų" reabilitavimas turėjo suminkštinti socialdemokratų širdis, kad jie būtų palankūs aljansui su Darbo partija.

Tačiau, užuot nudžiuginusi, toji reabilitacija tik dar labiau suerzino opoziciją. Todėl šiandien kairiųjų flange kiekvienas balsas - auksinis. Juk reikia judėti pirmyn - brandinti vieningos kairiosios partijos idėją. Tai planas, kuris labiausiai atitinka socialliberalų ir darbiečių interesus.

Skaičiuoja jie paprastai - kai po poros metelių Algirdas Brazauskas pagaliau susivoks pasitraukti, kairiesiems reikės naujo lyderio. Juo turi tapti lankstus ir žavingas politikas. A. Paulauskas.

A. Brazauskas reikalingas tik tol, kol jis paskelbs įpėdinį ir jau kartą išmėgintu būdu nuslopins socdemų vidines riaušes. Tada jis arba nueis pats, arba jam padės vienu kitu skandalu.

Tačiau dabar aiškėja, jog viena yra suregzti intrigos voratinklį, ir visai kas kita - ją sklandžiai įgyvendinti. Voratinklio, kaip ir intrigos, esminė savybė - būti nematomu.

A. Paulauskas buvo pernelyg matomas, jo žaidimai su "kompromatais" ir juos renkančiomis specialiosiomis tarnybomis - per daug akivaizdūs. O tai reiškia, kad jo šansai būti išrinktu į Seimo pirmininko postą menkėja.

A. Paulauskas įsipainiojo savo paties rankdarbyje.

Raimondas Šukys populiarumą įgijo dėl to paties, dėl ko Artūras Paulauskas gerą vardą prarado. Artūras pusantrų metų kantriai nėrė intrigos voratinklį, o štai, - atėjo Raimondas, susirinko visas muses ir tuoj taps nugalėtoju...

Rūta Grinevičiūtė