"Dėl Vyriausybės nerangumo ar interesų grupių veikimo griūva šalies kreditavimo sistema. Tačiau faktai akivaizdūs - savo ar kitų valia Vyriausybė tampa didžiųjų bankų tarnaite", - sako ekspremjeras.
Jo nuomone, Vyriausybė turi finansinių svertų lemti didžiųjų bankų veiklą. Ji galėtų, ekspremjero teigimu, pavyzdžiui, indėlių akumuliavimui greitai įsteigti Pašto banką, neleisti dominuojančią padėtį rinkoje užimantiems bankams beatodairiškai didinti paslaugų įkainius, susilaikyti nuo lėšų skolinimosi iš jų neproporcingai didelėmis palūkanomis.
Politiko teigimu, taip bankai būtų skatinami lėšas "pragyvenimui" užsidirbti iš pagrindinės veiklos - rinkos kreditavimo, kuriam dabar praktiškai paskelbtas embargas.
"Tačiau dominavimo rinkoje kriterijus valdantieji sugriežtino tik vidaus prekybos sektoriui, kur ir taip vyrauja didžiulė konkurencija. Jie toliau bejėgiškai pataikauja porai bankų, kurie akivaizdžiai diktuoja rinkai finansines sąlygas", - apgailestauja G. Vagnorius.
Chroniškai stingant kreditinių išteklių, dauguma įmonių, anot jo, įkliuvo į tarpusavio įsiskolinimų karuselę, bankrutuoja net pelningai dirbančios įmonės. Kreditų medžiagoms įsigyti neretai nepajėgia gauti net pelningus eksporto užsakymus turinčios stambios įmonės.
"Vieša paslaptis, kad kai kurių motininių bankų atstovų kalbos apie patrauklių kreditavimo projektų tariamą stygių Lietuvoje yra lengvos pasakos visuomenės dėmesiui nukreipti. Tai, kad mūsų šalyje fiziškai trūksta kreditinių išteklių, o ne efektyvių objektų akivaizdžiai patvirtina šiais metais stambesniems verslo projektams tiesiogiai iš užsienio kreditus pradėję teikti kai kurie ES šalių bankai. Vienas didžiausias Suomijos bankų "Pohjola bank Oyj", kuris neseniai įsteigė Lietuvoje savo filialą, naujai ateina dėl to, kad, Švedijos bankams iš Lietuvos išsitraukus milžiniškus kreditinius išteklius, čia atsiranda palankios sąlygos teikti paskolas santykinai didesnėmis palūkanomis nei kitose šalyse", - pažymi G. Vagnorius.
Šalies kreditavimo sistemos skaudų išbalansavimą liudija, anot jo, keletą kartų išaugusios skolinimo palūkanų maržos.
"Kaip grybai po lietaus steigiasi vadinamosios greitų kreditų bendrovės, kurių paskolų metinės palūkanos siekia atsilikusioms Afrikos valstybių rinkoms būdingas 50-120 procentų aukštumas. Žinoma, demokratinėje visuomenėje ir tokie bankeliai turi teisę veikti. Bet nerangiems dabartiniams valstybės politikams teks atsakomybė už dešimčių tūkstančių žmonių sudaužytus likimus ar naują savižudybių bangą, kai daugelis "greitų" paskolų gavėjų vėliau praras visą turtą ir būsimas šeimos pajamas", - prognozuoja politikas.
Neseniai oficialioje statistikoje pasidžiaugta, kad metų viduryje į bankus sunešta rekordinė indėlių suma.
"Tačiau, kokia nauda iš tokio taupymo, jei nuo vartojimo rinkoje atitraukiami pinigai neįliejami į šalies ekonomiką, o toliau išvežami į užsienį. Antrąjį šių metų ketvirtį fiziniai ir juridiniai asmenys sukaupė papildomai 1,6 milijardo litų indėlių, bet didieji bankai išsiuntė motininiams bankams dar daugiau - 2,2 milijardo litų, toliau mažindami paskolų portfelį. Vyriausybei abejingai stebint, per pusantrų metų didieji bankai sumažino paskolų portfelį 12 milijardų litų, iš jų šalies įmonėms 8 milijardais litų, arba 21,5 proc., visų suteiktų kreditų. Įvertinus per tą laiką papildomai įneštus 5 milijardus litų indėlių, didieji bankai iš šalies išsiuntė net 17 milijardų litų", - sako G. Vagnorius.
Dėl tokio staigaus didžiulių kreditinių išteklių ištraukimo iš rinkos Lietuvos ekonomika, anot jo, baigia uždusti.
"Žinoma, niekas negali švedų motininiams bankams tiesmukai uždrausti kreditinius išteklius persiųsti iš Lietuvos į kitas valstybes. Bet kodėl šalies Vyriausybė toliau teikia finansines malones skirstyti milijardines ES ir kitokių paramos fondų lėšas tokiems bankams, kurie smarkiai mažina paskolų portfelį?
Beje, ir pačios ES milijardinės programų lėšos, patekusios į kreditinius išteklius išvežančius bankus, išteka iš Lietuvos kaip per kiaurą rėtį arba perskolinamos Lietuvos Vyriausybei keleriopai didesnėmis palūkanomis. Jei šalies Vyriausybė leistų naudotis ES ir valstybės piniginiais ištekliais tik bankams, kurie didina paskolų portfelį, pinigų išsiurbimas iš Lietuvos rinkos netrukus baigtųsi ir pagyvėtų šalies ekonomika", - įsitikinęs politikas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą