Savaitės komentaras
Dar iki šių metų pabaigos Lietuvos, regis, laukia dar vienas trileris, susijęs su "Mažeikių nafta".
Ministras pirmininkas visiškai neslėpdamas anonsuoja Vyriausybės ketinimus iš Rusijos kompanijos "Jukos" išpirkti jos valdomas akcijas ir kaip galima greičiau bei pelningiau įsigytą akcijų paketą vėl perparduoti kitam pirkėjui.
Ekonomikos apžvalgininkai žiniasklaidoje įvardija ir du potencialiausius pretendentus į "Mažeikių naftos" akcijas: Rusijos naftos koncerną "Lukoil" ir kompaniją TNK-BP. Dar gi tvirtinama, kad antrasis potencialus pirkėjas Lietuvai būtų priimtinesnis.
"Vyriausybė nedarys to, kas būtų nenaudinga Lietuvai, - svarsto Algirdas Brazauskas. - Nieko nebus panašaus, kaip su "Williams", nes blogiau nieko negali būti".
Premjeras taip pat neigia analitikų nuogąstavimus, kad tarpininkavimo sandoris gali pavirsti nuostoliais. Anot jo, gerą baigtį garantuojanti Vyriausybė.
Dėl skonio nesiginčijama: kada "Mažeikių naftoje" buvo blogiau - ar prie "Williams", ar prie "Jukos", ar tada, kai įmonės produkciją ešelonais vogė visi, kas netingėjo. Nuo "Mažeikių naftos" vadovų iki visų Lietuvos miestų banditų.
Nors iš pirmo žvilgsnio Vyriausybės tikslas - suprantamas ir logiškas. Visų pirma dėl to, kad, iš tiesų pavykus sėkmingai išpirkus "Mažeikių naftos" akcijas iš Kremliaus nemalonėn patekusios ir ant bankroto ribos balansuojančios "Jukos", Lietuvai atsirastų reali galimybė pakeisti 1998 metais sudarytos ir liūdnai pagarsėjusios sutarties su "Williams" sąlygas ("Jukos" jas perėmė įsigydama "Mažeikių naftą" iš amerikiečių). Tai apribotų kai kurias protekcionistines (A. Brazauskas kartais jas vadina "absurdiškomis") verslo sąlygas "Mažeikių naftai" ir jos savininkams.
Šiaip jau esu iš tų keistų žmonių, kurie įtariai reaguoja į bet kokius valdžios mėginimus užsiimti verslo operacijomis. Tad, kaip jau minėjau, iš pirmo žvilgsnio logiškai atrodanti Vyriausybės intencija iš tiesų verčia suklusti. Nes ši spekuliatyvi operacija (t.y. Vyriausybės noras uždirbti) gali baigtis ne visai taip, kaip planuojama. Ką jau kalbėti apie tai, kad man, kaip ir daugeliui šios šalies piliečių, bet kokios kalbos apie valdžios suteikiamas "garantijas" kelia jau ne paprasčiausią nepasitikėjimą, o alergiją. Toks požiūris, prisiminus indėlius bankuose, žemės, kito turto bei rublinių indėlių grąžinimą, manyčiau, yra natūralus ir suprantamas. Kad ir kiek dėl jo piktintųsi premjeras.
Pamėginsiu pateikti keletą net plika akimi matomų abejonių dėl ketinimų atgauti ir vėl parduoti naftos koncerną.
Pirma. Žinodama spekuliatyvius Lietuvos Vyriausybės ketinimus ateityje paprasčiausiai perparduoti akcijų paketą, "Jukos" savo valdomas akcijas pasistengs parduoti kaip galima brangiau, galbūt net brangiau už jų tikrąją vertę.
Antra. Kadangi sutartyje su "Williams" numatytos protekcionistinės sąlygos "Mažeikių naftos" verslui lemia didesnį koncerno pelną, potencialus pirkėjas, žinodamas Vyriausybės ketinimus tas sąlygas panaikinti, skaičiuodamas būsimojo pelno grąžą, automatiškai mažins akcijų pirkimo kainą.
Trečia. Potencialus pirkėjas, žinodamas Vyriausybės norą iš "Jukos" įsigytas akcijas perparduoti iki metų pabaigos, pasistengs, kad procesas užtruktų kuo ilgiau. Ypač, jeigu pajus, kad operacijai įgyvendinti Vyriausybė naudojo trumpalaikes paskolas, potencialus pirkėjas darys viską, kad Lietuvos pusę pradėtų spausti kreditų grąžinimo terminai.
Be išvardintųjų, yra ir dar daugiau abejonių, dėl kurių jau galima ginčytis. Šiokia tokia iliuzija kvepia A. Brazausko įsitikinimas, kad į "Mažeikių naftos" akcijas pretenduojant dviem Rusijoje veikiančioms kompanijoms ("Lukoil" ir TNK-BP), tarp jų galima surengti varžytuves, paremtas principu - kas daugiau sumokės. Bent kiek susipažinus su rusiškų kompanijų veiklos ypatumais, yra žinoma, kad jos paprastai veikia glaudžiais korporatyvinio klubo pagrindais.
Galima prisiminti, kad iki 2000 metų "Mažeikių nafta" nesidomėjo jokia kita kompanija, išskyrus "Lukoil". Ir tik pastarajai atsisakius savo ketinimų, derybas dėl partnerystės su "Williams" pradėjo "Jukos". Tai šių eilučių autoriui, "Jukos" atėjus į "Mažeikių naftą", patvirtino dabar teisiamas buvęs kompanijos prezidentas Michailas Chodorkovskis. Tad vargu, ar dabar galima tikėtis "Lukoil" ir TNK-BP aukciono.
O prisiminus dabar oficialiai deklaruojamą ir vykdomą Rusijos "energetinę diplomatiją" užsienyje, apskritai kyla rimtas įtarimas, kad dėl Rusijos naftos kompanijų dalyvavimo sandoryje dėl "Mažeikių naftos" akcijų bus nuspręsta aukščiausiuose Kremliaus kabinetuose. Juolab šiandien labai sunku pasakyti, kuo pasibaigtų sprendimas į Mažeikius įsileisti TNK-BP. Mat po "Jukos" tai yra antroji naftos kompanija, kuriai pretenzijas dėl nesumokėtų mokesčių pateikė Rusijos valdžia. Šioje vietoje vertėtų priminti, kad tarp šios kompanijos akcininkų yra oligarchinė grupė "Alfa Group", prieš kurią kaip tik šiuo metu prasidėjo "užvažiavimai" Kremliaus kontroliuojamoje Rusijos žiniasklaidoje.
Jau vien tai turėtų premjerą priversti susimąstyti, ar tokia operacija leis uždirbti tiek, kiek tikimasi. Kita vertus, ar Vyriausybė, tokiam sandoriui pasiskolinusi nemažų lėšų (neteko girdėti, kad valdžia turėtų laisvų milijardinių lėšų), neįklimps į dar didesnių finansinių įsipareigojimų pelkę?
Rytas Staselis
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą