Aleksejus Navalnas neteko „sąžinės kalinio“ statuso
Aleksejus Navalnas neteko „sąžinės kalinio“ statuso

Tarptautinė organizacija „Amnesty International" patvirtino, kad neseniai atšaukė Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno turėtą „sąžinės kalinio" statusą.

Tai buvo padaryta dėl jo galimo smurto ir diskriminacijos propagavimo bei komentarų, priskirtinų neapykantos kalbai.

Taip ir turėjo būti

Buvusio KAM vadovo ir Nepriklausomybės akto signataro Audriaus Butkevičiaus vertinimu, įvyko tai, ką buvo galima prognozuoti:


„Visuomenė sulaukė patvirtinimo, to, kas ne kartą buvo publikuota „Vakaro žiniose" ar „Respublikoje" - taip vadinama Rusijos opozicionieriui buvo priminta jo juodašimtininko pozicija, pasisakymai apie holokaustą ir Krymo okupaciją. Ir man keista, kai iš aukštų tribūnų mums nuolat buvo aiškinama, kad A.Navalnas Lietuvai yra ypač svarbus asmuo, o jo veiksmai Rusijoje duos mums naudos.

Ne kartą bandžiau paaiškinti, kad korupcija Rusijoje dar turbūt nuo Petro I-ojo laikų buvo valdžios būdas išsaugoti valdininkų ir bojarinų lojalumą, o kova su ja buvo patogi pozicija, kurią užimdavo kovotojai prieš valdžią. Tą mes aiškiai matome ir A.Navalno atveju.

Be to, labai abejotina, ar net jeigu A.Navalno elgesys turėtų įtaką Rusijos politikai, tai kokiu nors būdu būtų naudinga Lietuvai. Kad ir plačiai nuskambėjęs klausimas/testas - kieno yra Krymas? (A.Navalnas pareiškė, kad ukrainiečiai Krymą gali pamiršti, nes jis liks Rusijos dalimi - aut. past.).

Šis klausimas į dienos šviesą ištraukė ne vieną „demokratą" - Rusijos partijos „Jabloko" atstovus, Sergėjų Cichanouskį, taip vadinamos „išrinktosios Baltarusijos prezidentės" Svetlanos sutuoktinį ir t.t.

„Amnesty International" sudėjo taškus ant „i" ir aiškiai pasakė, kad smurtą ir nacionalinę nesantaiką kurstantis asmuo negali vadintis „sąžinės kaliniu". Aišku, galimai prie tokio sprendimo prisidėjo ir specialiosios Rusijos tarnybos, bet, kaip sakoma „iš dainos žodžių neišmesi".

Įdėmiai seku visą A.Navalno epopėją, tačiau nesu girdėjęs jo teigiamų pasisakymų dėl ES ar šios sąjungos valstybių, pastabų apie Rusijos santykius su Kinija ir JAV, arba dėl buvusių TSRS respublikų. Vienintelis aiškus tekstas buvo tik dėl Krymo, tad mūsų politikų įsitikinimas, kad toks „draugas" mums reikalingas, man atrodo keistai.

Taip pat būtų labai įdomu išgirsti Lietuvoje valdžią turinčių ir užsienio politiką formuojančių asmenų poziciją šuo klausimu. Jie turėtų pabarti ir pamokinti „Amnesty International", kaip vykdyti savo veiklą, nes, tikėtina, prieš priimdami tokį sprendimą, jie nepasitarė nei su Gabrieliumi Landsbergiu, nei su Žygimantu Pavilioniu.

Gynėme idėją, o ne asmenį

 

Vienas iš neseniai prie Rusijos Federacijos ambasados vykusio mitingo („Vakaro žinios" apie tai rašė - aut. past.) organizatorių, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas neslėpė, kad sprendimas panaikinti A.Navalno turėtą statusą jam buvo naujiena.

„Visgi šiuo atveju svarbiau ne statusai, o pats principas. Mes giname principą, kad politinių oponentų terorizuoti ir sodinti negalima. Ar dabartinėje Rusijoje gali būti atliktas nepriklausomas tyrimas?

Labai abejočiau, todėl būtent į tai bandome atkreipti pasaulio bei pačios Rusijos dėmesį ir visai nesvarbu, kalba eitų apie A.Navalną ar bet kurį kitą, dabartinio režimo persekiojamą, asmenį, - sakė L.Kasčiūnas. - Patį A.Navalną, nepaisant to, kad toli gražu ne visi jo pasisakymai yra priimtini, vertinu kaip politinės Rusijos opozicijos lyderį ir statuso suteikimas ar nebuvimas mūsų pozicijos nekeičia".

 

Sidebar placeholder