Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (6)
Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (6)

Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dekano Alvydo Klimo vaikystė prabėgo šalia muzikos mokyklos (Kristijono Donelaičio g. 8), netoli kapinių, kurių vakarinė dalis septintajame dešimtmetyje jau buvo beveik sunykusi.

Alvydo tėvukas Juozas Klimas (1921-1984) su žmona Stefanija Klimiene (1920-2002) ir pirmuoju sūnumi Alfredu (gim. 1942) dirbti į Klaipėdos muzikinį teatrą atvyko iš Šiaulių 1946 m. Tuo pat metu įsidarbino ir Juozo Karoso vadovaujamoje muzikos mokykloje. Šalia mokyklos gavo butą.

Iš pradžių gyveno K. Donelaičio g. 10 namo palėpėje, paskui pirmame aukšte, o vėliau persikėlė į K. Donelaičio g. 12 namą, kur gyveno iki 1965 m. Šiame name butus turėjo dar keturios šeimos, flygeliuke glaudėsi rusai Rebrovai. Kartą motina Rebrova iš didelės, lietui surinkti skirtos bačkos, ištraukė žemyn galva įkritusį trimetį Audrių Klimą, kai tas su dvyniu broliu Alvydu leido laivelius.

Kompozitorius, muzikos mokyklos direktorius Juozas Karosas stovi altanoje, apie 1955 m.

Tame pačiame name iki 1944 m. rudens gyveno dabartinio Klaipėdos krašto darbo grupės Vokietijoje pirmininko Uwes Jurgsties tėvai Ernstas ir Helene, pasitraukę į Vokietiją su paskutine evakuacijos banga.

Muzikos mokykla

Muzikos mokykla K. Donelaičio gatvėje veikė nuo 1945 iki 1965 m. Jai vadovavo J. Karosas. Kai mokyklą perkėlė į S. Šimkaus gatvę, kompozitorius išvyko į Vilnių, o prie mokyklos pulto stojo Juozas Klimas.

Violeta Klimaitė-Ganusauskienė (gim. 1947), Alvydo sesuo, patvirtino, kad kompozitorius J. Karosas tikrai gyveno muzikos mokyklos antrajame aukšte su balkonu, turėjo kelis kambarius, kurių langai išėjo į namo kiemą.

V. Klimaitė prisimena, kaip 1948 m. Šv. Kūčių vakarą tėvukas turėjęs eiti į teatrą groti, mama nusistebėjo, kad tokį vakarą spektaklis rodomas. Ji buvo teisi - salė tuščia, neparduotas nei vienas bilietas.

Ant altanos stovi trys moterys (pirmoji iš dešinės Stefanija Klimienė, A. Klimo mama), apie 1950 m.

Vaikai prisimena, kad tėvukas J. Klimas turėjo daug vokiškų natų. Tikėtina, kad kažkas pasiūlė natas mokyklai, bet juk negalėjo mokykla naudoti natų su vokiečių erelių anspaudais, tai J. Klimas natas priglaudė, įrišo ir uždėjo etiketes "Juozo Klimo natų biblioteka".

Išliko nuotraukų su muzikos mokyklos aplinka, nes J. Klimas mėgo fotografuoti, turėjo plačiajuostį fotoaparatą "Agfa", kurio nuotraukas spausdino ant popieriaus kontaktiniu būdu.

Altana

Šiandien medžiais apaugusią kalvelę Skulptūrų parke vadiname fortifikaciniu lauko įrenginiu, išlikusiu nuo karo su Napoleonu laikų, arba gynybiniu šansu. Tačiau po II Pasaulinio karo kalvelė atrodė kitaip ir žmonių buvo vadinama altana. Mat ant kalvelės viršaus puikavosi lauko pavėsinė.

 

Violeta Klimaitė su krikšto mama Eleonora Gilaitiene 1955 m.

Altana (it. altano, "terasa ant stogo") - mažas parko, sodo statinys, statomas ant kalvos, terasoje, tvenkinio saloje. Skirta poilsiui, pasislėpti nuo saulės, lietaus.

"Altana išliko atmintyje kaip labai įdomus objektas", sako A. Klimas, prisimenantis net laiptelių turėklų profiliuotą paviršių. Kalvelė buvo mėgstama vaikų žaidimų vieta.

Tarpukariu pavėsine naudojosi švedų konsulas, gyvenęs K. Donelaičio g. 8 name. Dar iki 1967- 1968 m. namą ir altaną juosė tvora: iš pietinės ir rytinės pusių - mūrinė, iš šiaurinės (nuo Daukanto g.) - vielinė. Prie įvažiavimo į namo kiemą stovėję mūriniai vartai.

Netoliese altanos buvo šiltnamis be stogo. Matyt, čia buvęs visas gyvenamasis kompleksas: secesijos stiliaus namas, žmonių vadintas rūmais, dekoratyvinis baseinas su skulptūra, takai, apsodinti bijūnais, medžių alėja, vedanti į alaną, sodas ir kūdra.

Alfredas Klimas prie altanos 1948 m.

Bus daugiau


Kviečiame miestiečius pasidalinti savo gyvenimo istorijomis, kurios yra susiję su miesto kapinėmis (dabar Skulptūrų parku) pokariu . Muziejus renka atsiminimus ir nuotraukas. Įdomu viskas: nuo čia palaidotų artimųjų biografijų iki vaikiškų siaubo istorijų, kuriose galime fiksuoti miesto etnografiją. Rašykite [email protected]; skambinkite 846 410528 Sondrai Simanaitienei.

 

Projektą “Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos” remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

Sidebar placeholder