57 iš 100 lietuvių svoris - per didelis, per mažai sveria 2 proc.

57 iš 100 lietuvių svoris - per didelis, per mažai sveria 2 proc.

Daugiau nei pusė, 52 proc., Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertina kaip labai gerą arba gerą, 36 proc. įvardijo ją kaip vidutinišką, o 12 proc. – kaip blogą arba labai blogą.

Kaip praneša Statistikos departamentas, vyrai linkę savo sveikatą vertinti geriau nei moterys. Labai gerai arba gerai savo sveikatą įvertino 58 proc. vyrų ir 48 proc. moterų. Tuo tarpu 10 proc. vyrų ir 14 proc. moterų teigė, kad jų sveikata yra bloga arba labai bloga.

Statistikos departamento duomenimis, 18 metų ir vyresnių gyventojų vidutinis kūno masės indeksas (KMI), palyginti su 2014 metais, nepasikeitė, tačiau padaugėjo nutukusių gyventojų. Normalų svorį turėjo 41 proc. 18 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų, tačiau 57 proc. gyventojų svoris buvo per didelis. Nutukusių moterų buvo daugiau nei vyrų, atitinkamai 21 proc. ir 17 proc., tačiau daugiau vyrų, 43 proc., nei moterų, 33 proc., turėjo antsvorio. Per mažai svėrė 2 proc. gyventojų.

Kad serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų nurodė 46 proc. gyventojų. Moterų, teigusių, kad turi ilgalaikių sveikatos problemų, buvo daugiau negu vyrų – atitinkamai 51 ir 40 proc. Ilgalaikių sveikatos problemų turėjo aštuoni iš dešimties 65 metų ir vyresnių gyventojų.

Tyrimo metu 76 proc. gyventojų teigė, kad nerūkė, 19 proc. gyventojų atsakė, kad rūkė kasdien, o 5 proc. – kartais. Daugiau rūkė vyrai nei moterys, atitinkamai 36 proc. ir 13 proc. Kasdien rūkančių gyventojų dalis, palyginti su 2014 metais, sumažėjo nuo 20,4 proc. iki 18,9 proc.

Tiriant alkoholio vartojimo įpročius, 29 proc. gyventojų teigė per metus iki apklausos visiškai nevartoję alkoholinių gėrimų, o tai yra 4 proc. daugiau negu 2014 metais. Bet kartą per savaitę alkoholinius gėrimus vartojo 12 proc. gyventojų.

Statistikos departamento rengto tyrimo rezultatai parodė, kad per metus 74 proc. gyventojų kreipėsi į bendrosios praktikos gydytoją. Į gydytoją specialistą ar chirurgą dėl savo sveikatos kreipėsi 35 proc. gyventojų. Per metus pas odontologą ar ortodontą lankėsi 50 proc. gyventojų. Pastebima, kad vyrai pas gydytojus lankėsi rečiau nei moterys.

Kas penktas apklaustasis, 20 proc., nurodė, kad per metus dėl ilgų eilių atidėjo savo kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų. 2014 m. šią priežastį nurodė 11 proc. gyventojų. Dėl atstumo ir transporto problemų vizitą pas gydytoją teko atidėti 5 proc. kaimo gyventojų, mieste tokių gyventojų buvo 3 proc.

Nuo 5 proc. 2014 metais iki 16 proc. 2019 metais išaugo gyventojų dalis, kurie negalėjo gauti odontologo paslaugos, nes neįstengė susimokėti.

Pernai dėl per didelės kainos 4 proc. gyventojų atsisakė kitų gydytojų paslaugų, 5 proc. – gydytojo išrašytų vaistų, 3 proc. – psichikos sveikatos paslaugų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder