Pastaraisiais metais Klaipėdos apskrityje hospitalizuotų žmonių skaičius kur kas didesnis nei kituose Lietuvos regionuose. Anot Klaipėdos apskrities Ligonių kasos direktoriaus Alfrido Bumblio, daugiausiai be svarbios priežasties hospitalizuojami besiskundžiantys širdies skausmais, prieširdžio virpėjimu asmenys. Dauguma iš jų - senjorai.
Derybos truko penkias valandas
Ponas Valdemaras gavo siuntimą gydytis stacionariai, tačiau su greitąją atvykus į Respublikinę Klaipėdos ligoninę šiam buvo liepta grįžti namo.
"Mums aiškino, kad šlapimo takus galima gydytis vaistais namuose. Šiek tiek pakraujuoti, kaip teigė mums gydytojas, yra sveika. Esą ligoninėje guldomi tik tie asmenys, kuriems reikalinga operacija, o mano vyras yra senas žmogus ir jis gali net neatlaikyti operacijos, - stebėjosi moteriškė ir prisiminė, jog tai - ne pirmas kartas, kai ji su sutuoktiniu buvo išprašyti iš ligoninės. - Juk mano vyras namuose dvi savaites beveik nevalgė, žodį sunkiai bepratarė, gaila, kad tokio žmogaus nenorėjo guldyti į ligoninę."
Paskui gydytoją vaikščiojusiai Ninai buvo liepta kreiptis nebent į kardiologus - gal šie ligoniui ras vietos. Derybos truko penkias valandas, tačiau jiems buvo pasiūlytos dvi alternatyvos: gydytis namuose arba senolį vežti į senelių namus.
"Nusprendėme grįžti namo. Tačiau pakliuvo labai geras gydytojas, kuris turėjo mus vežti namo su greitąja. Išklausęs mūsų bėdas, jis surašė vyro ligos istoriją: infarktas, insultas, problemos su prostata, cukraligė, trejus metus negyjantis kulnas, ir liepė toliau derėtis dėl palatos lovos, o šis su ligoniu automobilyje niekur iš ligoninės nejudės", - pasakojo ponia Nina, kuri pati visą gyvenimą dirbo pastarojoje ligoninėje.
Galiausiai, po ilgų debatų, vieta įstaigos Nefrologiniame skyriuje vyriškiui atsirado ir ten penkias dienas jam buvo leidžiami antibiotikai.
Neguldomi tam, kad pagulėtų
Ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kundrotas teigė nežinantis minėtos istorijos, tačiau taip pat negalintis jos komentuoti be paciento leidimo.
"Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir ligos pobūdžio. Į ligoninę iš tiesų dabar guldomi tie, kuriems reikalingas stacionarinis gydymas ar numatoma operacija. Taip pat tiems, kuriems reikalinga skubi intervencija. Nebėra taip, kad žmogus būtų guldomas į ligoninę vien tam, kad pagulėtų, ar dėl to, kad ligonis kelia problemų artimiesiems", - teigė M. Kundrotas.
NEDERA. Pasak greitosios pagalbos medikų, puiku, kad senjorai rūpinasi savo sveikata. Tačiau skambinti į greitąją dėl skaudančios gerklės ar šiek tiek pakilusios temperatūros, anot jų, nederėtų. Redakcijos archyvo nuotr.
Anksčiau esą buvo įprasta manyti, jog, paūmėjus ligai, pagyvenęs ligonis privalo būti gydomas stacionariai, tačiau situacija pasikeitė. Ar guldyti žmogų į ligoninę ar taikyti jam konservatyvų gydymą ambulatoriškai, atsižvelgęs į būklę, sprendžia specialistas Priėmimo skyriuje.
"Apskritai norinčių gauti skubią pagalbą senolių pasitaiko labai daug. Tačiau ne visais atvejais reikia važiuoti į Priėmimo skyrių. Pasijutus blogai, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Bet kartais nepavyksta gauti "talono" reikiamai dienai, tad paprasčiau sulaukti vakaro ir išsikviesti greitąją. Kartais iš tiesų ligonio būklė to reikalauja, tačiau kitais kartais tai tėra lėtinės ligos paūmėjimas, kuris lengvai galėtų būti gydomas su šeimos gydytojo pagalba", - toliau dėstė pašnekovas.
Kalbant apie akmenis šlapimo pūslėje, esą reikia žinoti daug niuansų. Pavyzdžiui, akmuo jau daugelį metų yra inkste ir jis yra sunkiai šalinamas arba jis įstrigęs šlapimtakyje ir trukdo šlapimui tekėti, tad reikalinga operacija. Kiekvienas atvejis, pasak M. Kundroto, turi būti vertinamas atskirai ir taip nusprendžiama, kokią pagalbą reikia suteikti.
Hospitalizacijos rodiklis - itin aukštas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius A. Bumblys teigė, jog Klaipėdos apskrityje, lyginant su kitais Lietuvos regionais, hospitalizacijos rodiklis pastaruoju metu yra aukščiausias. Pirmauja Šilutės, Skuodo ir Kretingos rajono savivaldybės. "Stengiamės ieškoti priežasčių, kodėl rodiklis toks aukštas, lyginant su Vilniumi, Kaunu, Šiauliais, Panevėžiu, taigi atliekame tyrimus. Nagrinėjame pirminių sveikatos priežiūros centrų siuntimus į stacionarą, diagnozes, priežastis, dėl kurių ligoninėje asmenys hospitalizuojami. Pastebėjome, jog rodiklis išauga šeštadieniais ir sekmadieniais, švenčių dienomis, nakties laiku. Gali būti, kad pirminiame lygmenyje gydymas stacionariai neskiriamas, todėl žmonės kreipiasi į Priėmimo skyrių ligoninėse tokiu laiku", - samprotavo direktorius.
Anot pašnekovo, siekiant išvengti aukšto hospitalizacijos, kurios kaštai dengiami iš mokesčių mokėtojų pinigų, rodiklio, Priėmimo skyriuose reikėtų padidinti lovų skaičių. Tai vadinama stebėjimo paslauga, kuri, tarkime, Vilniuje taikoma gana dažnai. "Tokiu atveju žmogus paguldomas stebėti daugiausiai parai. Jam atliekami tyrimai, pagal kuriuos ir sprendžiama, ar žmogų išleisti namo, ar guldyti į ligoninę", - teigė jis.
Daugiausiai be svarbios priežasties gydomi stacionariai senyvo amžiaus žmonės, besiskundžiantys širdies skausmais, prieširdžio virpėjimu. Gydytojai bijo rizikuoti, tad "dėl viso pikto" skiria lovą ligoninėje. Atsiranda daug tokių, kurie kreipiasi dėl lėtinių ligų arba į ligoninę nori gultis tam, kad išsitirtų. Tačiau tuo, anot A. Bumblio, turėtų užsiimti šeimos gydytojas.
Kaip žinoti, kada reikia stacionaraus gydymo, pasak pašnekovo, turėtų nuspręsti šeimos gydytojas.
Atsakyti, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja viena ligonio hospitalizacijos diena, atsakyti sudėtinga, kadangi tai priklauso nuo ligos, skiriamų vaistų, priežiūros intensyvumo. Kaina gali siekti ir kelis šimtus eurų.
Nors Klaipėdos apskrityje gydymas stacionariai toks dažnas, pasak A. Bumblio, Ligonių kasa vis tiek dažnai sulaukia žmonių, ypač senjorų, nusiskundimų gydytojų abejingumu - esą nepaguldė į ligoninę, nors ir reikėjo. "Dažnai girdime, kad gydytojų požiūris į senyvo amžiaus žmones gana neigiamas. Tačiau, mūsų nuomone, skirstyti žmonių į amžiaus grupes negalima. Visi ligoniai lygūs", - įsitikinęs jis.
Problema - vienatvė?
Ypač didelis kantrybės išbandymas, matyt, tenka greitosios pagalbos medikams. Jie kasdien gauna vidutiniškai 60-70 iškvietimų, dalis jų - dėl menkų sveikatos sutrikimų ar tiesiog noro pasikalbėti.
Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties dispečerė (prisistatyti nenorėjo) atskleidė, jog tarnyba kasdien daugiausiai skambučių sulaukia iš senyvo amžiaus žmonių, kurių dalis nebūtinai skundžiasi ligomis.
"Mums skambina žmonės, nes jaučiasi vieniši. Nori su kuo nors pasikalbėti", - sakė ji.
Tarnybos vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė mąstė, jog kai kurie, matyt, nesuvokia, kam apskritai skirta greitoji medicinos pagalba. "Tai - skubios pagalbos, kuri reikalinga tuomet, kai žmogus suserga dabar arba visai neseniai, paslauga. Tarkime, ką tik jam atsirado ūmus skausmas, staiga apsvaigo galva, atsirado skausmai krūtinėje. Simptomus, kurie žmones vargino ilgesnį laiką, gydo jų šeimos gydytojai. Kodėl dėl lėtinių ligų paūmėjimo jie nesikreipia į juos, turbūt yra daug priežasčių: vieni nepasitiki savo šeimos gydytojo paskirtu gydymu, kiti - dėl to, kad pas jį patekti - nusidriekusios ilgos eilės, sunku užsirašyti, reikia eiti du kartus (užsiregistruoti ir vizitui), tenka laukti eilėse prie kabineto", - teigė Nijolė Dambrauskienė.
Taigi greitosios pagalbos medikams tenka dažnai konsultuoti dėl lėtinės ligos paūmėjimo. Senyvo amžiaus žmonės įprastai kreipiasi dėl pakilusio arterinio kraujospūdžio, tačiau dažnai tai nėra kritinė būklė.
"Kai kurie net neprašo skubios pagalbos, bet nori pasidalinti mintimis, pasikalbėti, ar jis tinkmai išgėrė vaistus, papasakoti apie nemigos simptomus, pasikalbėti apie tai, jog sulaukęs blogų žinių ir dėl to nerimauja. Atvejų būna įvairių", - toliau dėstė N. Dambrauskienė. Tokiais atvejais greitoji pas žmogų nesilanko, tačiau būna, kad stresas gali sukelti ūminę būklę, kuriai reikalinga skubi pagalba.
Pašnekovė įžvelgia ir kuriozinę situaciją. 70-ies metų žmogus, per tiek ilgų metų įgijęs daug gyvenimiškos patirties, kreipiasi į greitąją, kai šio temperatūra tądien pakyla iki 37,6 laipsnių, suskausta gerklė, pakosti, ir jis nebežino ką daryti. Medikė teiraujasi, galbūt garbaus amžiaus žmogus jau turėtų žinoti, kaip "numušti" temperatūrą ir kuo skalauti gerklę?
Kai kurie senjorai kreipiasi į greitąją dėl to, kad neturi reikiamų medikamentų, kad ir paracetamolio tabletės.
Iškviesta kai kuriais atvejais greitoji nevažiuoja, tiesiog pakonsultuoja asmenį telefonu. Dažnai esą to pakanka, nes pasiteiravus, ką žmogus jaučia, koks jo kraujospūdis, šis atsako "Nieko! Pasimatavau spaudimą, pamačiau, kad kraujospūdis pakilo iki 180, bijau, kad nebūtų insulto", - citavo pašnekovė.
Tačiau, jei kraujospūdis pakilęs su simptomatika - pykinimu, galvos svaigimu - greitoji visuomet skuba pas žmogų.
Vis dėlto būna ir atvirkštinių variantų. Paskambinę į greitąją, žmonės nori tik pasitarti, bet išaiškėja, kad reikalinga skubi pagalba.
"Daugiausiai kreipiasi tie senoliai, kurie, matyt, nesilanko poliklinikoje, jiems neskirtas gydymas arba skirtas, bet jo nesilaikoma, nevartoja vaistų, kurie jam yra paskirti, - teigė ji. - Jiems taip pat reikėtų vengti streso, taisyklingai maitintis, nerūkyti, nevartoti alkoholio."
"Informaciją reikia atsirinkti"
Kristina BUSLAJEVA, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė
Dažnai girdžiu senyvo amžiaus žmones skundžiantis dėl medikų abejingumo, tačiau, remdamasi savo patirtimi, to patvirtinti negalėčiau. Manau, gali būti du variantai: arba abejingas gydytojas, arba ligonis, iš anksto nusiteikęs, kad jis negaus reikiamos pagalbos.
Ne sykį į priimamąjį esu atvežusi savo vyrą. Aš visuomet mandagiai bendrauju, klausiu, ar apskritai yra galimybė priimti ligonį - galbūt yra kitų, kurie labiau reikalinga pagalba.
Na, o iš senjorų dažnai girdžiu, kad jų niekas nežiūri... Tik pakalbink kokiame susitikime, tai jie kad ims pasakoti!.. Tačiau informaciją reikia atsirinkti, juk nebūna taip, kad gydytojai lieka visiškai abejingi tiems, kurie prašo pagalbos.
Senjorai turi žinoti, kad gydytojas neturi aplink jį šokinėti. Jeigu teisingai pats su medikais bendrausi, iš jų taip pat pajusi pagarbą.
INFORMACIJA
Klaipėdos apskrities gydymo įstaigose hospitalizuotas pacientų skaičius dėl stacionarinio aktyvaus gydymo (be dienos chirurgijos paslaugų ) ir ilgalaikio gydymo (be slaugos paslaugų) 2016 m.
Klaipėdos m. savivaldybės ligoninės - 74150
Kitų Klaipėdos apskrities savivaldybių ligoninės - 15182
Iš viso Klaipėdos apskritis - 89332
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą