Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasdien insultą patiria 27 žmonės, 10 žmonių nuo jo miršta. Medikai skelbia, kad net 80 proc. insultų galima išvengti, bet žmonės nežino arba nepaiso elementariausių dalykų, todėl insultą per gyvenimą patiria kas šeštas žmogus.
Norėdami atkreipti dėmesį į pastarąjį skaičių, Jūrininkų ligoninės medikai surengė akciją "Nebūk šeštas" - žygiavo per miestą, o Atgimimo aikštėje rengė konsultacijas praeiviams, pasakojo apie insultą, jųo pavojų ir prevenciją.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojas neurologas, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis neurologijos specialistas Klaipėdos kraštui Saulius Taroza pabrėžė, kad insultas yra ypač pavojingas - daugeliu atvejų jis baigiasi žmogaus mirtimi, išgyvenusiems dažnai išsivysto silpnaprotystė, o daugiau nei pusė insultą patyrusių pacientų tampa neįgalūs.
"Visiems turėtų būti žinomi pagrindiniai insulto simptomai: staiga atsiradęs kalbos ar suvokimo sutrikimas, vienos kūno pusės nutirpimas, jutimų išnykimas, vienos kūno dalies nusilpimas, paralyžius, pirmasis gyvenime galvos skausmas ar iki šiol nepatirto pobūdžio skausmas, pusiausvyros, regos sutrikimas. Vos tik atsiradus bent vienam šių simptomų reikia kviestis medikus. Net jei simptomai ir greitai praėjo, negalima numoti ranka. Svarbu išlikti budriam", - pabrėžė gydytojas neurologas S. Taroza.
INFORMACIJA. Atgimimo aikštėje suteikta galimybe pasikonsultuoti su neurologais pasinaudojo ne vienas klaipėdietis, domėjęsis insulto priežastimis ir prevencija. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Gydytojas pasakojo, kad yra žinoma nemažai insulto rizikos veiksnių. Dažniausi: amžius (dažniau insultą patiria vyresni žmonės, bet nukenčia ir jauni), nutukimas, nejudrumas, rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, širdies susirgimai, ypač širdies ritmo sutrikimai, širdies reumatas, migrenos su aura.
Pašalinti daugumą šių veiksnių ir sumažinti tikimybę patirti insultą gali padėti judėjimas ir sveikas gyvenimo būdas. Pasak S. Tarozos, rekomenduojama ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę bent po 45 minutes aktyviai judėti. Tai padeda palaikyti gerą kraujagyslių būklę.
Insulto metu trūkus kraujagyslei į smegenis išsilieja kraujas arba trombas užkemša kraujagysles. Abiem atvejais pirmosiomis valandomis po insulto skubiai taikomas specifinis gydymas (trombolizė arba trombektomija), vėliau ieškoma insulto priežasties ir stengiamasi ją pašalinti.
Tokia šiuolaikiška ir savalaikė pagalba insulto atveju yra taikoma Klaipėdos jūrininkų ligoninėje pernai įkurtame Insultų centre. Čia pernai dėl insulto gydyti 354 žmonės, šiemet per 9 mėnesius - 251 žmogus, kuriems atliktos 124 trombolizės ir 14 trombektomijų, šiemet per 9 mėnesius atlikta 117 trombolizių ir 17 trombektomijų.
"Medikai daro viską, kad išgelbėtų žmonių gyvybes, o ligos pasekmės būtų kuo mažesnės. Tačiau vien medikai kovoje su šia liga yra bejėgiai. Kasmet ieškome vis naujų būdų, kad visuomenė mus išgirstų. Pernai rengėme viešas paskaitas ir kartu su Klaipėdos universiteto studentais atlikome klaipėdiečių apklausą, ką jie žino apie insultą. Šiemet nutarėme išsirengti į pėsčiųjų žygį, savo pavyzdžiu rodyti, kad, norint būti sveikam, reikia judėti", - sakė Jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą