Ar bus rastas balansas tarp visuomenės ir farmacijos verslo interesų?

Ar bus rastas balansas tarp visuomenės ir farmacijos verslo interesų?

Vieno vaisto kūrimas ir tyrimai gali užtrukti 10-15 metų ir kainuoti milijardus eurų. Natūralu, kad milžiniškų investicijų ir ilgalaikio įdirbio reikalaujantis farmacijos verslas yra labai jautrus bet kokiems pokyčiams, susijusiems su vaistų patentų reguliavimu.

Dažnai girdime, kad naujo vaisto sukūrimas ir tyrimai yra labai brangūs, bet retas įsivaizduojame, kokie jie iš tikrųjų brangūs.

JAV žurnalo "Forbes" apžvalgoje rašoma, kad šiuo tikslu išleidžiamos pritrenkiamos sumos: vidutinės naujo vaisto sukūrimo išlaidos - 4 milijardai JAV dolerių, bet sudėtingesniais atvejais jos siekia ir 11 milijardų dolerių.

Tik vienas klinikinis tyrimas gali kainuoti 100 mln. dolerių, bet didžiausios išlaidos patiriamos nesėkmės atveju - kai vaistas nepateisina lūkesčių ir niekada nepatenka į rinką.

Šie duomenys paaiškina, kodėl dažnu atveju 10-15 metų kurti etiniai vaistai tokie brangūs ir kodėl jų gamintojams suteikiamos išskirtinės teisės patento galiojimo laikotarpiu vieninteliams pardavinėti savo sukurtus vaistus.

JAV šios išskirtinės teisės patentu užtikrinamos 5 metams, o Europos Sąjungoje - 10 metų.

Mitai apie generinius vaistus

Generiniai vaistai yra gerokai pigesni už etinius, tačiau Lietuvoje gaji nuomonė, esą generiniai vaistai ne tokie saugūs ir patikimi, todėl verčiau rinktis etinius.

Manoma, jog tokią nuomonę daugiausia gali lemti etinių vaistų gamintojų rinkodaros ir viešųjų ryšių veiksmai, bet minėta nuostata nesanti korektiška: generiniai vaistai yra saugūs ir patikimi.

Skaičiuojama, kad tiek JAV, tiek Vakarų Europos šalyse išrašomų receptinių generinių vaistų dalis viršija 80 proc. Didžiojoje Britanijoje 2010 m. ši dalis buvo 83 proc., bet Nacionalinės sveikatos sistemos vadovai dar tuomet siekė šį skaičių padidinti iki 88 proc.

Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų asociacija prognozuoja, kad, pasaulyje augant žmonių populiacijai, suvartojamų etinių ir generinių vaistų santykis pastarųjų naudai keisis dar labiau.

Asociacijos tinklalapyje, apibendrinus daugybę mokslinių studijų, pabrėžiama: generiniai vaistai veikia taip pat gerai, kaip etiniai. Taip pat teigiama, kad vaistų kokybė yra privalomas reikalavimas ir jis užtikrinamas griežtomis kontrolės priemonėmis.

Pigesniems vaistams - mažiau receptų

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2012 m. Lietuvoje buvo išrašyta 12 mln. receptų, iš kurių receptai generiniams vaistams sudarė 5,6 mln. - t. y. tik 47 proc. Tai - beveik dvigubai mažiau, lyginant su JAV, Didžiąja Britanija ir kitomis Vakarų Europos šalimis.

Vilniaus universiteto docentė, farmakologė Jolanta Gulbinovič teigia, kad tokie duomenys tik dar kartą įrodo, kad Lietuvoje tiek gydytojai, tiek pacientai dažnai būna nepelnytai nusistatę prieš pigesnius generinius vaistus.

"Pas mus dažna nuomonė, kad viename fabrike pagaminti pigesni vaistai gali būti prastesni už pagamintus kitame, bet brangesnius. Deja, ji neturi nieko bendro su medicinos mokslu. Visoje Europos Sąjungoje galioja labai griežti generinių vaistų kontrolės ir jų poveikio užtikrinimo standartai", - sakė ji.

"Šie skaičiai rodo, kad esame turtingesni ir už britus, ir už vokiečius. Jie vertina savo išlaidas, žino, kad veiklioji vaisto medžiaga ta pati ir nesuka sau galvos - ar tai vaistas originaliu pavadinimu, ar kitu, kitur pagamintas, bet ne blogesnis, tik pigesnis. O generiniai vaistai pigesni už etinius vidutiniškai 85 proc.

Bet mes čia, Lietuvoje, - tiek gydytojai, tiek vaistininkai, tiek gyventojai - esame labai veikiami vaistų gamintojų ir kartais pernelyg daug domimės to vaisto vardu, ir pernelyg mažai - kaina. Nors teoriškai egzistuoja pasirinkimo galimybė, praktikoje ji dažnai apeinama.

Gydytojai tiesiog kitoje recepto pusėje priklijuoja lapuką su norimo skirti vaisto logotipu ir pacientas perka būtent to gamintojo vaistą", - komentavo savo vardo ir pavardės viešai nepanoręs atskleisti vaistininkas.

Kita vertus, teigti, kad etinis ir generinis vaistas su ta pačia veikliąja medžiaga yra identiški, taip pat negalima. "Kartais būna, kad generinis preparatas sukelia kokį nors nepageidaujamą poveikį - alergiją ar pan., o etinis - ne. Bet būna ir atvirkščiai - sukelia etinis, bet ne generinis. Vis dėlto laikoma, kad etinis vaistas yra geriau ištirtas ir jo poveikis geriau prognozuojamas", - pasakojo vaistininkas.

Etinių vaistų nenurašo

Vaistininkas pabrėžė, kad minėtų skaičių suabsoliutinti nederėtų - jeigu Vakarų Europos šalyse sunaudojama 80 ar 90 proc. generinių vaistų, nereiškia, kad lygiai tokio paties santykio turime siekti ir Lietuvoje. "Pradėti aklai skirti vien tik generinius vaistus būtų kitas kraštutinumas.

Vakarų šalyse esama motyvacinių mechanizmų rašyti pigesnius vaistus, mat tada galima daugiau uždirbti iš paslaugos. Gali būti, kad jau dabar generinių vaistų kai kur naudojama pernelyg daug.

Vienas dalykas, kai nusimuši pirštą ir tepi jį su kokiu nors tepaliuku, ir visai kitas - kai pradeda kimštis galvos smegenų kraujagyslė.

Kai situacija kelia grėsmę gyvybinėms funkcijoms, aš nerizikuočiau ir skirčiau etinį vaistą", - kalbėjo vaistininkas.

Parengta pagal www.vlmedicina.lt

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder