Ar maudynės eketėje, sveika mityba, vitaminai padeda kovoti su koronavirusu?

Ar maudynės eketėje, sveika mityba, vitaminai padeda kovoti su koronavirusu?

Kaip ištverti COVID-19 pandemiją, kaip įgyti imunitetą, ar išvis įmanoma jį įgyti? Ar gali padėti vaisiai, daržovės, maudymasis eketėje ir kiti sveikatinimosi būdai? Apie tai TV3 aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ diskutuos Lietuvos sveikatos mokslo universiteto profesorius Albertas Skurvydas ir biomedicinos mokslų daktarė Vita Pašukonienė.

„Dabar labai populiarėja maudynės eketėse. Ar sveika maudytis lediniame vandenyje, ar tai padeda ugdyti atsparumą ligoms?“ – klausė laidos vedėjas, Tv3.lt portalo vyr. redaktorius Artūras Anužis.

 

„Kiekvienas grūdinimasis duoda naudos organizmui, padeda ugdyti atsparumą ligoms. Stresas, po truputį didinamas, organizmui duoda naudos, bet staigus gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Kai žmonės lenda masiškai be apšilimo, be pasiruošimo, tai gali ir širdis sustoti nuo tokio didelio streso. Grūdintis tikrai reikia, bet su sveiku protu tai turi būti daroma“, – sako laidos pašnekovė, biomedicinos mokslų daktarė Vita Pašukonienė.

Jai pritarė ir kitas laidos svečias prof. A. Skurvydas.

„Grūdinimas – supergera priemonė stiprinti kūną, imunitetą. Imuninę sistemą geriausiai stiprina laipsniškas grūdinimas, pradedant nuo 15 laipsnių ir ne ilgiau kaip 45–60 sekundžių ir tik po kelių savaičių galima žeminti temperatūrą. Šokti į ledinį vandenį nepasiruošus bus milžiniškas šokas organizmui ir gali atsitikti blogai. Po tokio įlindimo į eketę net 24 val. imunitetas būna dvigubai silpnesnis“, – kalba A. Skurvydas.

Dar vienas klausimas užduotas laidos svečiams: ar gali padėti kovoti su infekcija sveika mityba ir kokia ji turėtų būti?

„Riebalai organizmui apskritai labai reikalingi. Riebalinis sluoksnis yra atsargų šaltinis. Yra visiškai tiesioginis ryšys tarp riebalinio audinio ir imuniteto. Nėra gerai visiškai sunaikinti savo riebalinį sluoksnį, bet nesveika ir nutukti.

Riebalų mes gauname pakankamai ir visokių. Mums trūksta nesočiųjų rūgščių omega 3, tai jų mums reikia papildomai. Lašiniai niekam nepakenkė, jei jie yra su saiku vartojami. Ypač geras produktas žiemą – raugintos daržovės“, – apie mitybą kalbėjo V. Pašukonienė.

Gera fizinė būklė dar ne viskas, ne mažiau svarbi ir psichologinė savijauta.

„Geriausiai gerina nuotaiką: pirmiausia – fiziniai pratimai 15–20 min. intensyviai arba valandą pasivaikščioti, antroje vietoje hobiai – rašyti, skaityti, remontuoti ir t. t. Labiausiai nuotaiką gadina nieko neveikimas ir tyrinėjimas, kiek, kur, kas susirgo ar numirė. Nieko neveikimas – blogiausia, bet kuo užsiimk ir bus daug geriau“, – apie tai, kaip gerinti psichologinę savijautą, kalbėjo profesorius.

Jam pritarė ir ponia Vita. „Gera nuotaika yra geras stimulas imuninei sistemai“, – teigė ji.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder