Sergamumo ŽIV problema Klaipėdai aktuali - 2016 m. užregistruota 50 naujų ŽIV ir lytiškai plintančių ligų atvejų, o miesto rodiklis pagal sergamumą yra didesnis nei Lietuvos. Jau beveik 21 metus uostamiestyje veikia anoniminis narkomanų konsultacinis kabinetas, kur keičiami švirkštai bei adatos, dalinami prezervatyvai. Tiek pat metų vykdoma ir žalos mažinimo programa, kuria siekiama stabdyti ŽIV ir kitų per kraują užsikrečiamų infekcijų plitimą tarp narkotikų vartotojų. Vis dėlto, specialistų teigimu, dar trūksta kai kurių paslaugų.
Be to, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) praneša, kad pastaruosius keletą metų Lietuvoje ŽIV infekcija vėl sparčiau pradėjo plisti tarp narkotikus vartojančių asmenų.
"Tai rodo, jog narkomanijos prevencijos intervencija šalyje yra nepakankama. ŽIV infekcija - kaip lakmuso popierėlis, parodantis rizikos vietas, kur svarbu sustiprinti prevencines pajėgas", - išplatinus praėjusių metų statistiką pažymėjo ULAC vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.
Iš viso iki šių metų sausio 1 d. Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 3012 asmenų. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV registruota 25-44 metų amžiaus grupėje. Kas penktas ŽIV užsikrėtęs asmuo Lietuvoje susirgo paskutine ŽIV ligos stadija - AIDS ir kas septintas asmuo, kuriam buvo diagnozuota ŽIV infekcija Lietuvoje, yra jau miręs dėl įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.
ULAC teigimu, įveikti AIDS epidemiją iki 2030 metų - Jungtinių Tautų AIDS strategijoje iškeltas globalus tikslas. Šį tikslą pasauliniu mastu numatoma pasiekti iki 2020 m. įgyvendinant uždavinį "90-90-90". Tai reiškia siekti, kad 90 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų žinotų, jog yra užsikrėtę ŽIV, 90 proc. jų būtų skiriami antiretrovirusiniai vaistai (ART) ir 90 proc. ART gaunančių asmenų būtų pasiekta maža virusų koncentracija. ULAC gydytojų atlikto vertinimo duomenimis, šių uždavinių pasiekimo rodikliai Lietuvoje 2016 m. atitinkamai buvo 82-30-82, t. y. tik 30 proc. sergančiųjų gauna reikalingą gydymą.
Nauji vaistų deriniai
A. Verygos įsakyme nurodoma, kad segančiųjų ŽIV gydymas būtų apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Ministro teigimu, iki šiol, žmogui nustačius ŽIV, gydymas buvo pradedamas tik sulaukus tam tikrų indikacijų - tokie pacientai turėdavo "įsisirgti", kad būtų pradėti gydyti. Teigiama, kad nėščiosioms laiku pradėjus taikyti antiretrovirusinius vaistus bei imantis kitų profilaktikos priemonių tikimybė, kad virusas bus perduotas naujagimiui, gerokai sumažėja. Nieko nedarant maždaug kas antros ŽIV užsikrėtusios nėščiosios naujagimis gali būti infekuotas.
Ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad gydymą pradėti iš karto, tik nustačius virusą, rekomenduoja ir Europos AIDS klinikinė draugija, o pagal naują ministro įsakymą Lietuvoje ŽIV sergančiųjų gydymas atitiks tarptautinius standartus.
Pradedant gydymą visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams 2018-2019 m. prognozuojamos PSDF išlaidos sudarytų apie 6,9-7,7 mln. eurų, t. y. išlaidos padidėtų apie 2,4-2,8 mln. eurų. Naujiems tyrimams atlikti kasmet reikės skirti apie 280 tūkst. eurų.
TOLERANCIJA. Teigiama, kad Žemo slenksčio paslaugų kabineto veiklai trūksta visuomenės tolerancijos - daugelis žmonių, kuriems reikia paslaugų, privengia eiti į kabinetą, nes aplinkui dažnai patruliuoja ar juos gaudo policijos pareigūnai, o aplinkiniai gyventojai rašo skundus.
Šiuo įsakymu taip pat siūlomi nauji antiretrovirusinių vaistų deriniai, numatyta ir nauja sąlyga dėl vieno iš svarbiausių (ŽLA-B 5701) tyrimo skyrimo. Jis būtų atliekamas pirmojo tyrimo metu, jei pacientui skirtas vaistas pasirodytų esąs neefektyvus ir jį reikėtų skubiai keisti kitu (abakaviru). Pastarojo vaisto skyrimas sutrumpėtų mėnesiu, nes nereikėtų laukti tyrimo atsakymo.
Yra ir "padorių" pacientų
Asociacijos "Pozityvus gyvenimas", vienijančios infekuotus ŽIV ir sergančius AIDS žmones, vadovas Arūnas Kepežinskas vylėsi, kad šis dokumentas pagaliau suteiks galimybę laiku gauti gydymą.
"Tai yra svarbu, nes pacientas, vartojantis antiretrovirusinę terapiją, negali užkrėsti kito žmogaus, jis gali kurti šeimą nebijodamas, kad užkrės žmoną, būsimas atžalas. ART yra stipriausia profilaktika, bet, žinoma, pats pacientas turi pasiryžti vartoti vaistus. Niekas su antrankiais nenuveš pas gydytoją infektologą, kad žmogus pradėtų ar tęstų gydymą", - sakė A. Kepežinskas.
Tačiau, pasak jo, nereikia manyti, kad pagalbos iki šiol visai nebuvo.
"Tas gydymas buvo ir taip, jis neatsirado iš dangaus, kada ministras Veryga pasirašė įsakymą. Tik su "mini apribojimais", kurie atrodė šiek tiek logiški. Kaip mes visi žinome, apie 50 procentų ŽIV susirgusiųjų - narkotikų vartotojai. O jie, kaip žinome, tikrai nepuola pas infektologą dėl gydymo bei nesirūpina savo sveikata, negalvodami apie tai, kad gali užkrėsti kitą asmenį", - teigė asociacijos vadovas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad visi infekuoti ŽIV bei sergantieji AIDS yra drausti PSDF, todėl jie gali gauti 100 procentų kompensuojamą gydymą bei kitas būtinas medicinos paslaugas bei tyrimus. Tačiau iki šiol buvo taikoma tvarka, kad gydymas ART preparatais pradedamas tik tada, kai CD4 ląstelių, rodančių imuninės sistemos stiprumą, kiekis nukrenta iki 350 kub. mm, kai, pavyzdžiui, Latvijoje, gydymas pradedamas CD4 ląstelių skaičiui nukritus iki 500.
"Susidarydavo tokia situacija, kad pacientas tiesiog negali gauti vaistų", - sakė A. Kepežinskas.
Jis akcentavo, kad iki šiol visuomenėje vyrauja neadekvati ŽIV ligos bei ŽIV/AIDS pacientų baimė.
"Galiu priminti ir tą stigmą, kuri iki šiol egzistuoja - nuomonė, kad ŽIV serga tik marginalai, t. y. narkomanai, prostitutės. Bet, deja, yra ir "padorių" pacientų. Aš taip juos vadinu, kad išskirčiau iš anksčiau paminėtų tikslinių grupių, jie nepriklauso marginalams. Svarbiausia, kad mes apie juos labai greit užmirštame, ypač tai daro žiniasklaidos atstovai, kuriems aktualu šou: narkotikai, prostitucija, švirkštai, - dėstė A. Kepežinskas. - Antra problema yra infektologų trūkumas kai kuriuose regionuose bei jų darbo laikas. Dabar skelbia, kad gydys iškart, o gydytojų - nei daugiau, nei mažiau. Bet pacientų bus gerokai daugiau, spėju, kad gali jų padaugėti 50 procentų. Tai jeigu dabar yra "iškritimas" iš gydymo ir nesusitvarkoma su esamais pacientais, o jie yra planiniai, kas bus vėliau? Pamatysime…"
Žingsnis į priekį
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas A. Slatvickis prisiminė, kad oficialiai pirmasis ŽIV infekuotas injekcinių narkotikų vartotojas Klaipėdoje buvo užregistruotas 1996 m.
"Drįsčiau teigti, kad vykdant žalos mažinimo programą infekcijos plitimą mums pavyko pristabdyti ir dabar Klaipėdos statistika panaši į Lietuvos", - sakė A. Slatvickis.
Pasak jo, pastebėjimai apie tai, kad nemažai dalis besigydančiųjų "iškrito" iš gydymo, galėjo lemti įvairios priežastys: "Galbūt pagalbos prieinamumas nebuvo pakankamas, nes buvo įvairių apribojimų, gydymas pradedamas ne iškart, o tik tuomet, kai atsirasdavo tam tikri simptomai, kurių gydymas jau buvo žūtbūtinis, gyvybiškai svarbus."
Psichikos sveikatos centro vadovo nuomone, jeigu iš tiesų bus įgyvendinta tai, kas nurodyta, tai bus didžiulis žingsnis į priekį.
"Jeigu nebebus laukiama, kol gydymas taps gyvybiškai svarbus, o bus pradedama gydyti iš karto, tai reiškia, kad bus veikiama viruso koncentracija organizme ir tas žmogus taps mažiau pavojingas aplinkiniams arba visai nepavojingas. Tokiu būdu bus paveiktas infekcijos plitimas", - sakė A. Slatvickis.
Reikėtų daugiau paslaugų
Žemo slenksčio paslaugų kabinete dirbanti socialinė darbuotoja Snieguolė Dapšienė sakė nemananti, kad kabinetas dabar sulauks daugiau norinčiųjų pasitikrinti ar pasikonsultuoti.
"Žmonių, kurie nori pasitikrinti dėl ŽIV, lankomumą galėtų paskatinti nebent tai, jeigu turėtume platesnį spektrą paslaugų. Pavyzdžiui, jeigu prie greitųjų ŽIV testų, hepatitų B ir C testų prisidėtų pasitikrinimas greitaisiais testais dėl tuberkuliozės, sifilio, galbūt būtų ir kokie nors maisto paketai, nes žmonės susiduria su įvairiomis problemomis - būna ir alkani, ir be namų, manau, ir tyrimų būtų daugiau", - svarstė S. Dapšienė.
Pasak jos, dabar į kabinetą ateina daug nuolatinių klientų - jie nuolat tikrinasi, yra išmokę stebėti savo sveikatą.
"2017 metais pas mus tikrinosi 626 asmenys, o apsilankymų iš viso buvo 5 169. Greitųjų ŽIV testų buvo atlikta 389, iš jų buvo 2 teigiami. Šiemet jau atlikome 59 testus, iš jų teigiami buvo taip pat 2. Hepatitų testus dėl finansinių problemų gavome tik praėjusių metų gale, abiejų hepatitų testų padarėme tik po 12. O jau per šių metų sausį padarėme 22 hepatito B ir 11 hepatito C testų", - skaičiavo Žemo slenksčio paslaugų kabineto darbuotoja.
Pasak jos, su jau žinančiais apie savo būklę kalbama apie jų sveikatą, jie raginami eiti pas gydytojus infektologus, pradėti vartoti vaistus. Dabar, ko gero, reikės kalbėti apie tai, kad jie nelauktų, kol sveikata pablogės, o iškart kreiptųsi į gydytojus, o vartojantieji narkotikus pirmiausia gydytųsi priklausomybę.
Trūksta supratingumo
Pasak S. Dapšienės, nereikia ŽIV laikyti tik narkotikus vartojančių žmonių problema. Užsikrėsti galima ir lytinių santykių metu - tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių.
Socialinė darbuotoja pasakojo, kad stengiamasi įtikinti vartojančiuosius švirkščiamuosius narkotikus naudoti prezervatyvus. Esą jiems apsaugos priemonių nesinori, nes tai - "tarsi medų per stiklą laižyti".
"Saugesnio švirkštimosi tokie žmonės yra išmokę - nenaudoja tų pačių švirkštų, nesidalina jais su kitais ir panašiai, bet lytinių santykių metu jie nesinaudoja prezervatyvais. Tai labai padidina riziką užsikrėsti. Visuomenei labai reikia žinių, kad lytinių santykių metu ŽIV užsikrečiama gana lengvai, užsikrečia ir vyrai, ir moterys", - pasakojo S. Dapšienė.
Pasak jos, tenka išgirsti pasiaiškinimų, kad nesinaudojama apsaugos priemonėmis, kai santykiaujama su žmonėmis "iš padorios šeimos", tačiau juk nė vienam ant kaktos nėra parašyta, kad jis ar ji neserga, nenešioja virusų.
Taip pat, S. Dapšienės teigimu, trūksta ir visuomenės tolerancijos kabineto veiklai. Daugelis žmonių, kuriems reikia paslaugų, privengia eiti į kabinetą, nes aplinkui dažnai patruliuoja ar juos gaudo policijos pareigūnai.
"Kai tik kabinetas atsidarė, ateidavo pas mus ir aplinkiniai gyventojai pasikalbėti, skųsdavosi, kad aplinkui visur švirkštai, ir laiptinėse, ir kitur. Tačiau dirbame su savo klientais, kad jie nekenktų ten, kur gauna pagalbą. Dabar žmonės skundžiasi, rašo raštus dėl triukšmo, neramumų tamsiuoju paros metu, turbūt todėl pareigūnai ir patruliuoja. Tačiau abejoju, ar tai mūsų klientai, nes vartojantieji narkotikus tamsoje to nedaro. Manau, ten renkasi jaunimas ar kiti asmenys, kurie vartoja alkoholį, triukšmauja. Kas vyksta prie mūsų kabineto po mūsų darbo valandų, mes nežinome, tad galbūt ta kaltė mums metama be reikalo. Dirbame tam, kad visuomenei būtų geriau, tad norisi supratingumo", - kalbėjo Žemo slenksčio paslaugų kabineto specialistė.
INFORMACIJA
Iš viso Lietuvoje diagnozuota 3 012 ŽIV infekcijos atvejų, iš jų septyni - vaikams.
2017 m. kas antras (51,7 proc.) ŽIV užsikrėtė užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. Naujų ŽIV atvejų tarp vyrų nustatyta 5 kartus daugiau nei tarp moterų - atitinkamai 220 ir 43.
Daugiausiai užsikrėtusių ŽIV vyrų nustatyta Alytaus pataisos namuose (56) bei dar 41 atvejis kitose įkalinimo įstaigose. Daugumos (per 80 proc.) įkalinimo įstaigose nustatytų naujų ŽIV atvejų pagrindinis infekcijos perdavimo būdas - narkotikų vartojimas.
Pagal užsikrėtimo būdą trečdalis (30,2 proc.) pernai užregistruotų asmenų užsikrėtė ŽIV per lytinius santykius - 64 asmenys (24,3 proc.) užsikrėtė heteroseksualių, 18 (6,8 proc.) - homoseksualių santykių metu. 44 asmenų (16,7 proc.) užsikrėtimo būdas nenustatytas. Užregistruotas vienas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija
Rašyti komentarą