Pasak VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėjos Rūtos Bubulienės, bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra globali problema. Iki šiol šalims nepavyko suvaldyti didėjančios atsparumo antibiotikams grėsmės, todėl šįmet Europos Sąjungos šalių ministerijų bendroje konferencijoje buvo nuspręsta, kad kiekviena šalis narė iki 2017 metų vidurio turi parengti nacionalinius veiksmų planus, susijusius su bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms mažinimu.
„Gydant bakterijų sukeltas infekcijas antibiotikais, dauguma bakterijų žūva, tačiau dalis jų išlieka gyvybingos ir įgyja atsparumą vartotiems antibiotikams. Tai natūralus biologinis fenomenas, kai mikroorganizmai prisitaiko prie jas žudančio vaistų poveikio ir įvairiais būdais geba sumažinti arba panaikinti vaistų efektyvumą gydant ligas. Šis reiškinys yra labai svarbus, beveik nesulaikomas“, - aiškino R.Bubulienė. Ji atkreipė dėmesį, kad praėjus vos 70 metų nuo antibiotikų atradimo, gresia pavojus, jog ateityje neturėsime veiksmingų antibiotikų tam tikroms infekcijoms gydyti, o chirurginės operacijos bus gerokai pavojingesnės. Be to, antimikrobinių medžiagų atrandama vis mažiau, todėl mažesnės ir gydymo galimybės. Europoje kasmet dėl bakterijų atsparumo antibiotikams miršta 25 tūkst. žmonių. Apie 4 mln. Europos Sąjungos pacientų turi problemų dėl bakterijų atsparumo. Pasaulyje dėl šios problemos kasmet miršta 750 tūkst. žmonių. Maža to, prognozuojama, kad po daugiau nei trijų dešimtmečių dėl bakterijų atsparumo pasaulyje mirs 10 milijonų žmonių.
R.Bubulienės teigimu, vien tik naujų veiksmingų vaistų paieškos nepadės išspręsti didėjančios bakterijų atsparumo problemos. Mikrobai nuolat ras būdą išvengti žalingo naujų vaistų poveikio, todėl būtina išlaikyti turimų vaistų veiksmingumą. Labai svarbu skatinti tinkamai vartoti antimikrobinius vaistus, kad gydomasis poveikis būtų didžiausias, o atsparumas antibiotikams vystytųsi kiek įmanoma lėčiau. Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų, kaip ilgai vartoti paskirtą antibiotiką ir kokia doze. „Suprantama, būtinai reikia vartoti tuos, kuriuos paskiria gydytojas, o ne tuos, kuriuos žmonės kartais nelegaliai nusiperka turgavietėje ir vartoja tiek patys, tiek duoda augintiniams nepasitarę su veterinarijos gydytoju. Žmonės juk nežino, kokios antibiotikų grupės veikia ligos sukėlėją, ar jos skirtos konkrečiai tam gyvūnui, ar veterinarinis vaistas yra registruotas Lietuvoje. Vėlgi tai padaro didelę žalą visuomenei, nes didina atsparumą antibiotikams. Turime imtis visų priemonių, siekiant antibiotikus vartoti racionaliai ir taip išsaugoti šiuo metu turimus ateities kartoms“, - kalbėjo ji.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą