Bandymai apsvaigti baigiasi ligoninėse

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai tiria apsinuodijimus, apie kuriuos informaciją gauna iš sveikatos priežiūros įstaigų.

Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Vičienė aiškino, kad apsinuodyti galima dujomis, skysčiais, maisto produktais, grybais, augalais, alkoholiu, vaistais, chemikalais, narkotikais.

"Nuodai į žmogaus organizmą patenka per burną, kvėpavimo takus, per odą ar gleivinę. Apsinuodijimo laipsnis priklauso ne tik nuo nuodingos medžiagos dozės, bet ir nuo žmogaus amžiaus, organizmo jautrumo, taip pat nuo patekimo į organizmą būdo. Pagal pobūdį apsinuodijimai skiriami į atsitiktinius ir apgalvotus. Pastarieji yra atvejai, kai apsinuodijama sąmoningai vartojant tam tikras medžiagas", - informavo D. Vičienė.

Statistika gerėja

2014 m. Klaipėdos apskrityje iš viso užregistruoti 256 apsinuodijimai, iš jų - 66 alkoholiu (jauniausias apsinuodijęs alkoholiu asmuo - 12 metų), 110 - medikamentais, 16 - alkoholiu su medikamentais, 6 - narkotinėmis medžiagomis, 23 - cheminėmis medžiagomis, 14 - buitine chemija, 6 - dujomis / smalkėmis ir 15 - kitomis medžiagomis (1 - grybais, 1 - uogomis, 1 - augalais, 12 - nepatikslintomis medžiagomis). Apsinuodijusiųjų amžius buvo nuo 3 dienų (alkoholiu) iki 89 metų (medikamentais).

2015 m. apsinuodijimų Klaipėdos apskrityje buvo kiek mažiau - 215. Iš jų - 66 alkoholiu (jauniausias apsinuodijęs alkoholiu asmuo - 11 metų), 97 - medikamentais, 11 - alkoholiu su medikamentais, 9 - narkotinėmis medžiagomis, 12 - cheminėmis medžiagomis, 13 - buitine chemija, 4 - dujomis / smalkėmis ir 3 - kitomis medžiagomis (1 - grybais, 2 - kukmedžio uogomis). Apsinuodijusieji buvo nuo 2 mėnesių (medikamentais) iki 91 metų (smalkėmis) amžiaus.

Per šiuos metus jau užregistruota 114 apsinuodijimų.

"Išlieka tas pats dėsningumas: dažniausiai pasitaiko apsinuodijimai medikamentais ir alkoholiu - po 40 atvejų. Taip pat nustatyti dažni apsinuodijimai cheminėmis medžiagomis (tarakonų, žiurkių, musių nuodais, įvairiomis automobilių priežiūrai skirtomis priemonėmis) - 18 atvejų, narkotinėmis medžiagomis - 7 atvejai ir buitinės chemijos produktais (dažniausiai pasitaikantys įvairūs valikliai, savo sudėtyje turintys chloro junginių, skalbimo priemonės, indų plovikliai) - 6 atvejai.

Mūsų turimais duomenimis, visi apsinuodijusieji pasveiko. Duomenų apie mirtinus apsinuodijimo atvejus neturime", - sakė D. Vičienė.

Nerimą kelia motyvai

Specialistė pažymėjo, kad dažniausiai pasitaikantys apsinuodijimai - apgalvoti, tyčiniai, kai buvo siekta apsvaigti ar nusižudyti. Tokie apsinuodijimai vyrauja tarp 14-17 metų paauglių.

"Dažniausios apsinuodijimo priežastys: susipyko su tėvais, bendraamžiais, šeimyniniai konfliktai, ligos, nusivylimas esamu gyvenimu, taip pat alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas jaunimo susibūrimų, švenčių, moksleivių atostogų metu. Kadangi dažniausiai pasitaikančios minėtų apsinuodijimų vietos yra parkai, pajūris, įvairūs skverai, net autobusų stovėjimo stotelės, todėl tokių apsinuodijimų daugiausia nustatoma šiltuoju metų laiku", - pasakojo D. Vičienė.

Pasak jos, daugelis rizikuoja, nes tikisi apsvaigti. Deja, žmonės neįvertina galimų skaudžių pasekmių: sunkių traumų, įvykstančių apsvaigus, galimų stiprių nušalimų, kadangi dažnas apsvaigęs randamas be sąmonės, psichikos sutrikimų, negrįžtamų kasos ir kepenų pakitimų, širdies ir kraujagyslių pažeidimų, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimų.

Skaudžiausi apsinuodijimai - atsitiktiniai, kurie dažniausiai būna mažamečiams. Medikamentai ar kitos buityje naudojamos nuodingos medžiagos mažamečiams į rankas patenka dėl nepakankamos vaikų priežiūros ir netinkamo nuodingų medžiagų laikymo.

"Vaikai, bent akimirkai palikti be priežiūros, būdami smalsūs, mėgina viską, ką randa, deda į burną ir ragauja. Taip apsinuodija tėvų ar senelių vartojamais vaistais, paliktais lengvai vaikams pasiekiamose vietose, nesaugiai laikoma buitine chemija - skalbikliais, valikliais, balikliais ar kitais chemikalais", - vardino D. Vičienė.

Pirmoji pagalba

Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuras pataria apsinuodijus per burną pirmiausia praskiesti nuodą dideliu kiekiu vandens, sulčių arba arbatos. Neatidėlioti tais atvejais, kai apsinuodijama ėdriomis ar deginančiomis medžiagomis. Reikia žinoti, kad pienas nėra priešnuodis, o kartais gali būti net ir žalingas. Nenaudokite sodos, valgomosios druskos.

Be konsultacijos su medikais neplaukite skrandžio. Nebandykite sukelti vėmimo, jei apsinuodyta plovimo priemonėmis, rūgštimis, šarmais arba šampūnais. Taip pat vengti vimdymo tais atvejais, kai trinka sąmonė, nes pacientas gali paspringti, o skrandžio turinys gali labai pakenkti plaučiams. Geriau surišti toksines medžiagas išgėrus aktyvintos anglies - jos namuose visada turėtų būti mažiausiai 50 g.

Apsinuodijus per odą reikia apsinuodijusį visiškai nurengti ir nuplauti tekančiu vandeniu ir muilu. Jei įmanoma, apsimaukite pirštines, kad nuodingos medžiagos nepatektų ant gelbstinčiojo odos. Jei nuodo pateko į akis, plaukite tekančiu kūno temperatūros vandeniu mažiausiai 10-15 minučių.

Apsinuodijus per plaučius aplinkoje esantys nuodai gali būti pavojingi pačiam gelbstinčiajam (ypač kanalizacijos dujos). Jie gali sudaryti sprogų mišinį su oru (venkite jungti elektros prietaisus, degti ugnį). Išneškite nukentėjusį iš toksinės aplinkos, o jie tai neįmanoma - pabandykite patalpą pravėdinti - atidarykite langus, duris ir neatidėliodami kvieskite pagalbą. Jei būtina - dirbtinis kvėpavimas burna į burną, kol atvyks greitoji pagalba (dėl pavojaus apsinuodyti stenkitės įkvėpti orą toliau nuo paciento).

Jei apsinuodijęs pacientas neteko sąmonės, paverskite ant šono, veidą pasukite žemyn, nebandykite girdyti skysčių, nebandykite vimdyti, greičiau kvieskite gydytoją.

Saugus apsinuodijusio asmens pervežimas geriau nei skubotas. Jei apsinuodijęs žmogus vemia ar yra be sąmonės, paguldykite ant šono arba ant pilvo, pasukite galvą į šoną, patraukite liežuvį į išorę ar į šoną taip, kad kvėpavimo takai būtų laisvai praeinami. Niekada nebandykite vežti be pagalbos (jei staiga prireiktų atlikti dirbtinį kvėpavimą arba širdies masažą).

Būtinai paimkite visą turimą informaciją apie nuodą. Įdėkite į plastikinį maišelį dėžutes nuo vaistų ar nuodų, tarą ar nežinomas medžiagas ir atvežkite į ligoninę. Būkite atsargūs: kai kurie nuodai gali būti pavojingi ir teikiantiems pagalbą. Niekada nesilieskite plikomis rankomis prie nežinomų cheminių medžiagų.

Informacija

Norėdami išvengti skaudžių apsinuodijimų, būtinai įsidėmėkite ir nepamirškite:

 informuokite, švieskite vaikus apie alkoholio ir narkotikų žalą;
 nevartokite vaistų vaikų akivaizdoje, nevadinkite jų saldainiais ar vitaminais;
 buityje naudojamų chemikalų (skalbimo, valymo priemonių) nelaikykite vaikams pasiekiamose vietose;
 pavojingas medžiagas laikykite tik originaliose pakuotėse, nepilkite į ne tam skirtas talpas, butelius (ypač skirtus gaiviesiems gėrimams ir maistui laikyti);
 nemaišykite skirtingų valiklių - įvykus cheminei reakcijai į aplinką gali patekti nuodingų junginių; dirbdami su chemikalais naudokite asmenines apsaugos priemones (pirštines, tinkamus drabužius ir kt.);
 prieš naudodami chemikalą atsižvelkite į etiketėje nurodytą informaciją ir įspėjamuosius ženklus. Šių produktų etiketės suteikia mums naudingos informacijos apie produkte esančių cheminių medžiagų rūšį, su konkrečiu produktu susijusius pavojus, saugų cheminės medžiagos naudojimą.