Bene labiausiai Vilniaus maratono žiūrovus išgąsdino iki pusmaratonio finišo likus apie 50 metrų susmukęs vyras. Dar prieš jam krintant ant žemės žiūrovai pastebėjo, kad kažkas negerai. Jie sąmonę praradusį vyrą pradėjo gaivinti. Netrukus 1965 m. gimusiam vyrui pirmąją pagalbą suteikė medikai ir išvežė į ligoninę.
Tuo metu Vilniuje dar buvo tik apie 17 laipsnių šilumos. Vėliau oro temperatūra kilo, maratono dalyvių nubėgtas atstumas didėjo ir prastai pasijutusiųjų daugėjo. Kai kurie bėgikai sustojo, kai kurie kreipėsi į medikus, kiti stengėsi bėgti iš paskutiniųjų, netausodami sveikatos.
„Labai blogai, kai užvaldo bandos jausmas: kaip čia aš sustosiu, kai visi mano draugai bėga, - „Vakaro žinioms“ sakė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė. - Pastebėjome, kad žmonės bėga fiziškai tam nepasiruošę. Kad galėtum bėgti maratoną tokiu oru, turi būti labai gerai treniruotas.“
Gydytojos teigimu, žmonės, ypač vyrai nuo 35 metų, priklauso rizikos grupei dėl koronarinės širdies ligos, dažno širdies kraujagyslėse jau būna sklerotinių pakenkimų, nors jie apie tai ir nežino. Širdžiai patyrus didelį fizinį krūvį ir prasideda problemos - pakyla kraujospūdis, padažnėja pulsas, prasideda skausmai krūtinėje. Kai kuriems pasireiškė hipoglikemija, kiti tiesiog alpo.
„Prieš maratoną reikia treniruotis ir adekvačiai vertinti savo jėgas bei galimybes. O organizatoriams galbūt vertėtų dalyvių, ypač tų, kuriems daugiau nei 20 metų, prašyti pateikti medikų pažymą, kad žmogus yra sveikas ir toks fizinis krūvis jam nepavojingas“, - sako V.Pumputienė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą