D. Kepenis: blogiausia ką galime padaryti – pulti į paniką

D. Kepenis: blogiausia ką galime padaryti – pulti į paniką

Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas „žaliasis valstietis" Dainius Kepenis kovos su koronaviruso fronte labiausiai pasigenda autoritetingo Lietuvos mokslininkų – išminčių balso.

 Komunikuojant šiuo klausimu, jo nuomone, per daug keliama panikos ir įtampos. „Įtampos mums gerokai per daug, mums dabar reikia vertingų patarimų, kaip elgtis, o ne gąsdinti. Reikėtų kelti žmonių nuotaiką, kaip tai daro italai, dainuodami balkonuose",– interviu Eltos žurnalistei Jadvygai Bieliavskai sakė D. Kepenis.

Propaguojame sveiką gyvenimo būdą, bet vis dėlto, ar nebijote užsikrėsti koronavirusu?

Matau aplink save mano amžiaus žmones, kurie labai bijo, nes žino, kad jei tau per 60 metų – tai jau reikia bijoti. Mes žinome, kad stresas ypač kerta per atsparumą ligoms.

Aš sakau, kad tie, kurie rūpinosi savo sveikata, stiprino imunitetą, nevartojo alkoholio ir nikotino, pakankamai judėjo, buvo gryname ore, saugojo savo dvasinę ramybę, visą laiką taip elgėsi, turi jaustis ramiai.

Jei mane ta korona užpultų, aš ją, manau, įveiksiu lengviau ir greičiau negu kiti, nes visą gyvenimą ruošiausi tokioms negandoms. Todėl jos nebijau. O tie, kas žalojo savo sveikatą, dabar turi daug laiko imti ja rūpintis. Žiūrėkite, kiek daug patarimų yra laisvai prieinama internete.

Girdime, kad vaikai ir jaunimas lengviau įveikia koronavirusą, bet jie dažnai neklauso patarimų pabūti namie, nes šiuo metu gali tapti pavojingais viruso nešiotojais ir tuo labai pakenkti savo pagyvenusiems tautiečiams. Todėl labai kreipiuosi į jaunimą – saugokime savo tėvelius ir senelius, bendraukime tik telefonu, internetu, pralinksminkite juos, nuraminkite.

Kaip patartumėte žmonėms stiprinti imunitetą?

Yra toks pasakymas, kad ne laikas arklius girdyti, kai reikia joti. Tačiau yra ir kitų patarlių: geriau vėliau, negu niekada, nieko nėra neįmanoma, jei turi tikėjimą, darbštumą ir kantrybę... Dabar internete pilna patarimų, kaip gyventi sveikai ir stiprinti imunitetą. Kiekvienas turi pasirinkti pagal savo amžių, lytį, sveikatos kiekį.

Dabar karantino metu turint daugiau laiko yra puiki proga tuo pasidomėti ir pasinaudoti sveikuolių patarimais. Taip pat yra puiki proga išeiti į gamtą, į mišką, pakvėpuoti ir įtampą nuimti.

Užklupus tokiai, sakyčiau, sveikatos krizei veiksmų imasi visos valdžios grandys – Seimas, Vyriausybė, ministerijos, įvairiausios institucijos. Ar viskas tinkamai, jūsų nuomone, padaryta, ko jūs labiausiai pasigendate kovos su koronavirusu fronte?

Labai pasigendu Lietuvos mokslininkų balso. Kur dabar yra mūsų mokslininkai? Tyla... Jie niekur nesireiškia, vienas gydytojas kažką pasako, kitas pasako, bet kur Mokslo akademija, Mokslo taryba, Mokslininkų sąjunga?

Yra trys organizacijos, kurios jau seniai galėjo sukviesti savo mokslininkus, sveikatos mokslininkų žiedą, analizuoti situaciją pasaulyje ir aptarę problemą daryti išvadas ir teikti rekomendacijas Lietuvai.

Aš pasigendu mokslininkų balso, tiesiog jų nesijaučia. Be abejo, turime mokslininkų, kurie tiesiogiai susiję su sveikata, su infekcijomis, su užkrečiamomis ligomis, jie turi savo žiedą, savo akademinę bendruomenę, turi savo profesūrą.

Šiuo metu girdime tik tai, ką sako visas pasaulis: plaukit rankas ir niekur neikite, mažiau kontaktų, daugiau rankų plovimo. Tai čia nereikia ypatingų mokslų. Gal mūsų mokslininkai mato situaciją kitaip?

Manau, kad jie galėtų mums pasakyti savo autoritetingą išvadą. Suprantu juos – laikas yra pats geriausias teisėjas, dažnai parodo kas yra kas, todėl kartais verčiau parymoti...

Jūs kritiškai pasisakydavo apie skiepus. Ką galvojate apie pasaulio pastangas surasti skiepą nuo koronaviruso?

Noriu pabrėžti, kad niekuomet nebuvau prieš skiepus, bet visuomet buvau už protingus skiepus, už gamtamokslinį požiūrį. Tikrai žmogui nereikia, pavyzdžiui, 35 skiepų, kuriuos randame pasiūlymuose.

Pasaulio mokslininkai sako, kad koronavirusas yra sparčiai mutuojantis virusas, kad jo neįmanoma pavyti, todėl atrodo, kad tas greitas skiepas problemos neišspręs. Bet nežinau, ar pasakiau paties protingiausio mokslininko nuomonę. Todėl norėčiau, kad drąsūs Lietuvos mokslininkai susirinktų ir apie tai kalbėtų. Čia ne mano klausimas, tai mokslininkai turėtų paaiškinti.

Pasikartosiu, kad aš esu ne prieš skiepus, aš esu prieš pasitaikančią netvarką skiepų ūkyje.

Šiuo metu žiniasklaidoje koronavirusas užima lyderio pozicijas, tai pagrindinė žinia. Kaip jūs vertinate komunikaciją apie viruso plitimą ir pastangas su jo kovoti?

Man ne taip svarbu žinoti, kiek žmonių ir kur užsikrėtė. Man žymiai svarbiau, kad būtų žmonėms sakoma, ką jiems daryti, o ne būtų gąsdinama, kur kas užsikrėtė. Man norėtųsi, pasikartosiu, kad mūsų autoritetingi mokslininkai apibendrintų padėtį ir tartų savo žodį. Manau, kad per daug keliama panikos ir įtampos.

Įtampos mums dabar nereikia, mums dabar reikia patarimų, ką daryti, o ne gąsdinti. Reikėtų žmonėms nuotaiką pakelti. Blogiausia, ką mes galime padaryti, tai panikuoti.

Kai situacija nerami, matyt, sudėtinga būtų plėsti tą pozityvą, kaip, jūsų nuomone, tą galima daryti?

Dabar yra laiko apmąstyti savo gyvenimą. Reikėtų daugiau mylėti vienas kitą, atleisti, nepykti. Pagaliau tai pats metas gražiai pasiruošti Velykoms. Apsivalykime nuo viso blogio, atsiprašykime ką nuskriaudėm, atleiskime kenkėjams, nes ateina atgimimo laikotarpis. Tu negali atgimti užsiteršęs. Tai dabar yra toks dvasinio apsivalymo metas ir apie tai galime pagalvoti laiką leisdami namuose.

Ar koronavirusas, jūsų nuomone, įneš šiek tiek ramybės į politinę darbotvarkę?

Jau įnešė. Labai gražu, kad įstatymų paketą dėl epidemijos pasekmių gyventojams ir verslui priėmėme vieningai. Seime nebeliko nei patyčių, nei tuščiažodžiavimo. Pasirodo, kad tokia dramatiška situacija mums visiems į naudą išėjo. Mes dabar dirbame gana susitelkę, kolegiškai, labai draugiškai, negražbyliaudami. Dabar iš esmės kalbame, tuščio kalbėjimo nebelieka, nebelieka apkalbų.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Raktažodžiai
Sidebar placeholder