Dermatologai: "Piktnaudžiavimas saule ir soliariumu gali būti pražūtingas"

Tačiau diagnozės: melanoma ar bazalioma (pastaroji ypač paplitusi Klaipėdoje), anot specialistų, tikrai dar nėra nuosprendis.

 Teigiama, jog apie 50 proc. melanomų išsivysto iš jau esančių gerybinių odos navikų - apgamų. Kokie apgamo pokyčiai byloja, kad jau reikėtų kreiptis į medikus? - pasiteiravome Klaipėdos universitetinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėjos Jolantos Česienės.

Stebėti apgamus reikia nuolat. Žinoma, po vasaros sezono, jei daug deginomės saulėje, jie gali būti ryškesni, paraudę, bet tai gali nieko nereikšti. Tiesiog visa oda įdegė, kartu ir apgamai. Sunerimti reikia tuomet, kai apgamas staiga pradėjo keistis. Pradėjo didėti, akivaizdžiai pasikeitė jo spalva - jis pašviesėjo, patamsėjo, pastorėjo, pradėjo kraujuoti, skaudėti. Ir internete galima rasti pagrindinius kriterijus, kada verta sunerimti. Tai ABCD taisyklė. "A" - asimetrija, kai apgamas asimetriškais kraštais, "B" (nuo angliško žodžio "border" kraštas) skatina pažiūrėti, ar apgamas nėra karpytais kraštais, "C" (angl. "color" ) - pakitusi spalva, o "D" - apgamo skersmuo. Jei apgamo skersmuo yra didesnis nei 5 milimetrai, arba, paprasčiau tariant, didesnis, nei pieštuko galas - į tokį apgamą irgi reikėtų atkreipti dėmesį. Šitie požymiai dažnai atveda pacientus pas gydytoją. Bet kartais žmonės turi apgamus tokiose vietose, kur jie patys nemato, kad jie jau pakitę metų metais. Tad svarbu išmokyti ir artimuosius stebėti vienas kito apgamus ir jų pokyčius.

KADA SUNERIMTI? "Ypač svarbu kuo skubiau kreiptis į odos ligų gydytoją tiems, kurie pastebėjo bet kokį naują odos darinį, savaime neišnykstantį ir negyjantį 1-2 mėnesius, arba vis kintantį apgamą", - sakė gydytoja Jolanta Česienė. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Liaudyje yra gajus mitas, kad labiau linkę supiktybėti dideli iškilūs apgamai. Kiek tame yra tiesos?

Iškilę odos dariniai dažniausiai net nėra apgamai. Tai tiesiog gerybiniai odos dariniai - karpos, papilomos, bet žmonės dažniausiai juos irgi vadina apgamais. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vis dėlto dažniausiai melanomos susidaro iš plokščių apgamų. Taigi liaudis nėra visiškai teisi.

Dar manoma, kad didesnę riziką susirgti turi tie, kuriems ant kūno skaičiuojama daugybė apgamų.

Yra toks terminas "displastinis apgamų sindromas", kai žmogui ant kūno yra daugiau nei 50 apgamų ir tarsi tokiems žmonėms reikėtų labiau save stebėti. Bet kiek aš per pastarąjį pusmetį diagnozavau melanomos atvejų - tai buvo žmonės, iš viso turintys vos 2-3 apgamus. Taigi, kartais ir vienintelis apgamas gali būti lemtingas.

Ar melanomos atvejų dažnėja?

Tikrai taip. Negaliu pasakyti tikslios statistikos, bet beveik drąsiai galiu teigti, kad šios ligos atvejų dabar diagnozuojama dvigubai daugiau, nei prieš dešimtmetį. Ir amžius jaunėja.

Kaip manote kodėl?

Pagrindinės priežastys - besaikis deginimasis saulėje ir soliariumuose. Suprantama, iš pat pradžių, kai Lietuvoje išpopuliarėjo soliariumai, pasekmių nepajutome, tačiau praėjo dešimtmečiai ir dabar pasekmės akivaizdžios. Jaunuoliai veržte veržiasi į soliariumus, nes neva madinga būti įdegusiems, tai grožio etalonas. Nors į soliarumus galima eiti tik nuo 18 metų, tačiau ar visi soliariumai laikosi įstatymų, drįsčiau abejoti. Esame šiauriečiai, tad nieko gero nedavė ir piktnaudžiavimas itin kaitria Pietų kraštų saule. Ypač pavojinga nudegti odą iki pūslių.

Ar tos klaipėdietės, kurios į pliažą ateina vos tik atšyla, gegužės mėnesį, ir iš jo išeina tik rugsėjį - potencialios jūsų pacientės?

Nebūtinai. Bet dažnai tokios moterys turi odos problemų. Joms diagnozuojami ikivėžiniai susirgimai, pavyzdžiui, aktinine keratoze, taip pat jos rizikuoja susirgti bazalioma, paprasčiau tariant, odos vėžiu. Beje, bazalioma itin dažnas klaipėdiečių palydovas. Kai ant odos atsiranda rausvos šerpetojančios, negyjančios, gali būti ir kraujuojančios dėmelės - galima įtarti bazeliomą. Ypač atvirose vietose - ant veido, plaštakų, pečių, dekoltė srityje. Tiesa, bazelioma nėra tokia piktybinė kaip melanoma. Ją galima gydyti ir be chirurginių intervencijų.

Nustatytų ligų skaičių padidino ir pagerėjusi diagnostika. Ko gero, nebūtina priminti, kiek svarbu, kad piktybiniai odos susirgimai būtų diagnozuoti laiku?

Nors melanoma - viena agresyviausių odos vėžio formų, tačiau anksti nustačius ligą, išgydyti galima apie 97 proc. pacientų. Be to, atsirado galimybių gydyti piktybines odos ligas ne tik chirurginiu būdu, yra įvairių vaistų, biologinės terapijos būdų. Ši diagnozė tikrai nėra nuosprendis.

Kokias tendencijas stebite - ar dažni uždelsti atvejai?

Panašu, kad spauda, internetas padarė gerą darbą gąsdindami žmones. Vis daugiau žmonių, pastebėję mažiausius odos pokyčius, kreipiasi į mus. Būna ir taip, kad žmogui keliantis nerimą apgamas pasirodo visiškai sveikas, tačiau apžiūros metu medikai pamato kitą darinį, kuris pačiam žmogui nekėlė jokio įtarimo. Taigi, kilus bet kokiam įtarimui, geriau kreiptis į medikus.

Kaip vyksta apžiūra?

Visa oda pirmiausia apžiūrima akimis, įtarimą sukėlę dariniai - dermatoskopu arba siaskopu. Kartais diagnozė būna iš karto aiški, kartais prireikia imti biopsiją arba išpjovus visą apgamą siųsti tiksliau ištirti.

Kaip dermatologai vertina plintančią madą profilaktiškai lazeriu pašalinti apgamą. Dėl visa ko.

Kiekviena operacija yra operacija. Ir jei ji nereikalinga - geriau jos išvengti. Visų pirma dėl to, kad bet kuri operacija palieka randą. Jei apgamas nėra pakitęs, nėra ypač dirginamoje vietoje - jo geriau neliesti. Ir lazeriniais šalinimais nereikėtų piktnaudžiauti, nes šitokiu būdu šalinant darinį neatliekamas histologinis tyrimas.

Informacija

Melanoma - tai piktybinis odos ir gleivinių navikas, kuris atsiranda melanocituose - ląstelėse, gaminančiose pigmentą melaniną, nuspalvinantį mūsų odą, plaukus ir akis. Dauguma melanomų yra juodos ar rudos spalvos, tačiau pasitaiko rožinių, raudonų, mėlynų ar baltų.

Nustatyta, kad melanoma gali atsirasti daugelyje organų, tačiau 90 proc. atvejų liga atsiranda odoje. Likusieji 10 proc. atvejų pasiskirsto akyse, smegenų dangaluose, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto bei lytinių organų gleivinėse. Moterims dažniausiai pasitaiko blauzdų, vyrams - krūtinės ar nugaros melanoma. Dažniausiai pasitaikanti melanoma yra radialinė: plintanti odos paviršiumi. Manoma, jog apie 50 proc. melanomų išsivysto iš jau esančių gerybinių odos navikų - apgamų. Nors melanoma - viena agresyviausių odos vėžio formų, tačiau anksti nustačius ligą, išgydyti galima apie 97 proc. pacientų.