Dirigentas Donatas Katkus: įtampą įveikti stengiasi ir geru nusiteikimu

Dirigentas Donatas Katkus: įtampą įveikti stengiasi ir geru nusiteikimu

Diri­gen­tas, muzi­ko­lo­gas, peda­go­gas ir Nacio­na­li­nės pre­mi­jos lau­re­atas Dona­tas Kat­kus savo pozi­ty­vu­mu gali pri­vers­ti nusi­šyp­so­ti net didžiau­sią paniu­rė­lį. Tačiau po įtemp­tos die­nos ar kon­cer­to jis pri­si­pa­žįs­ta jun­tan­tis tokį nuo­var­gį, kurio paly­do­vai - stre­sas, įtam­pa, kar­tais ir bemie­gės nak­tys.

Vis dėl­to jaus­tis geriau jam pade­da išmok­tos gyve­ni­miš­kos pamo­kos - har­mo­ni­ja, pasie­kia­ma mylint savo kūną, kuris yra pag­rin­di­nis inst­ru­men­tas. Veng­ti stre­si­nių situ­aci­jų ir rūpin­tis savo svei­ka­ta - tą pata­ria ir svei­ka­tos spe­cia­lis­tai.

D. Kat­kus pasa­ko­ja, kad vos išėjęs į sce­ną užmirš­ta visas bėdas. "Kiek­vie­nas žmo­gus turi savo pro­fe­si­nį vaid­me­nį, kuris susi­jęs su patir­ti­mi. Kai įžen­giu į sce­ną, ji visuo­met išky­la į pavir­šių.

Sto­vė­da­mas prieš orkest­rą esu diri­gen­to vaid­me­ny­je, tuo­met užmirš­tu stre­są, įtam­pą, nuo­var­gį. Tada turiu vado­vau­ti - rea­guo­ti, pla­nuo­ti, ves­ti orkest­rą, saky­ti, kaip elg­tis, ieš­ko­ti spren­di­mų, jei­gu kaž­kas nepa­vyks­ta", - sako diri­gen­tas.

Emo­ci­nį nuo­var­gį jis daž­niau­siai pajun­ta po kon­cer­to. Pasak D. Kat­kaus, sce­nos žmo­nės, kaip ir spor­ti­nin­kai, turi vie­ną pro­gą, aki­mir­ką, kai turi paro­dy­ti vis­ką, ką gali, o tai suke­lia nepa­pras­tą stre­są. "Po to nie­ko nesi­no­ri dary­ti, tie­siog atsi­pa­lai­duo­ti. Kitaip būtų neįma­no­ma atlai­ky­ti susi­kau­pu­sios įtam­pos", - tiki­na maest­ro.

Har­mo­ni­ją atran­da kas­die­ny­bė­je

Anot diri­gen­to, stre­si­nių situ­aci­jų pasi­tai­ko ir kolek­ty­ve, jei­gu gin­čai nuve­da į pyk­tį. Tuo­met har­mo­ni­jos jis ieš­ko kas­die­ny­bė­je ir sako, kad ji yra žmo­gaus saviauk­los vai­sius, pri­klau­san­tis nuo vidi­nio nusi­tei­ki­mo.

"Har­mo­ni­ja atsi­ran­da tada, kai esi paten­kin­tas savi­mi, neke­li per dide­lių rei­ka­la­vi­mų sau, susi­tai­kai su savo liki­mu, neper­ver­ti­ni savęs. Rei­kia įsi­ver­tin­ti jėgas duo­tuo­ju metu. Gyve­ni­me visuo­met rei­kia steng­tis kuo opti­mis­tiš­kiau nusi­teik­ti. Jei­gu apie ką nors gal­vo­ji, gal­vok į prie­kį, apie gerus daly­kus. Nerei­kia nusi­min­ti. Tai apsau­go nuo stre­so", - sako D. Kat­kus.

Vais­ti­nin­kė Rasa Kerai­tė ant­ri­na diri­gen­tui, jog dėl grei­to gyve­ni­mo tem­po žmo­nės kas­dien susi­du­ria su neri­mu, įtam­pa. Rei­kia įsi­min­ti vis dides­nį infor­ma­ci­jos kie­kį, dar­be lūkes­čiai auga, užduo­čių dau­gė­ja, o jei užklu­pę sun­ku­mai vir­ši­ja žmo­gaus turi­mus resur­sus, tai išba­lan­suo­ja visą orga­niz­mą. Pasak spe­cia­lis­tės, pag­rin­di­nė prie­žas­tis, dėl kurios gyve­ni­me pra­ran­da­me har­mo­ni­ją - nuo­la­ti­nis sku­bė­ji­mas, todėl ji pata­ria dau­giau lai­ko skir­ti atpa­lai­duo­jan­čiai veik­lai. 

"Buvi­mas gam­to­je, pasi­vaikš­čio­ji­mai, leng­vas spor­tas, malo­nūs pomė­giai, kūry­bin­gu­mo puo­se­lė­ji­mas, pokal­biai su bend­ra­min­čiais, medi­ta­ci­ja, relak­sa­ci­ja, geros min­tys ir šyp­se­na vei­de - visa tai labai pade­da pail­sė­ti nuo įtam­pos, kurią pati­ria­me dar­be.

Rei­kė­tų nepa­mirš­ti, kad mie­go truk­mė ir koky­bė turi labai dide­lę įta­ką bend­rai orga­niz­mo savi­jau­tai ir dar­bin­gu­mui",  - sako  vais­ti­nin­kė.

Pasak jos, nuo­la­ti­nį stre­są pati­rian­tys žmo­nės turi silp­nes­nę imu­ni­nę sis­te­mą, todėl daž­niau ser­ga infek­ci­nė­mis ar viru­si­nė­mis ligo­mis. 

"Jau rudens pra­džio­je, pra­si­dė­jus per­mai­nin­giems orams, daug stre­so pati­rian­tiems žmo­nėms leng­viau pasi­gau­ti per­ša­li­mą. Ilgai besi­tę­sian­čio stre­so paveik­tas orga­niz­mas turi polin­kį grei­čiau susirg­ti ir šir­dies bei krau­ja­gys­lių sis­te­mos, virš­ki­ni­mo orga­nų ligo­mis.

Nusta­ty­ta, kad daž­niau­sios ilga­lai­kio ar nuo­la­ti­nio stre­so pasek­mės yra sutri­kęs šir­dies dar­bas, skran­džio opos ir vėži­nės ligos", - išvar­di­ja vais­ti­nin­kė.

Kūnu rūpi­na­si kaip inst­ru­men­tu

Kal­bė­da­mas apie savo fizi­nę svei­ka­tą, D. Kat­kus pri­si­pa­žįs­ta ja rūpi­nę­sis ne visuo­met. "Gyve­ni­me aš labai negra­žiai elgiau­si su savo kūnu. O rei­kia mylė­ti save ir pri­žiū­rė­ti. Tuo­met išau­ga gyve­ni­mo koky­bė.

Visos prob­le­mos kyla tuo­met, kai nebe­ver­ti­ni savęs, savo kūno. Bet ką norint dary­ti, rei­kia panau­do­ti savo kūną, jis turi būti svei­kas, judė­ti. Kūnas tam tik­ra pras­me yra inst­ru­men­tas, todėl būti­na jį pri­žiū­rė­ti", - sako D. Kat­kus.

Dabar D. Kat­kus savi­mi rūpi­na­si ati­džiau nei anks­čiau, stip­ri­na svei­ka­tą, sten­gia­si val­dy­ti stre­są ir įtam­pą. Vos pras­čiau pasi­ju­tęs kon­sul­tuo­ja­si su spe­cia­lis­tais, vais­ti­nin­kais.  "Var­to­ju įvai­rių medi­ka­men­ti­nių prie­mo­nių, tad sten­giuo­si su stre­su ir įtam­pa tvar­ky­tis tei­gia­mu požiū­riu, bet kai neži­nau, kaip elg­tis, drą­siai pati­kiu savo svei­ka­tą spe­cia­lis­tams, vais­ti­nin­kams", - sako maest­ro ir pri­du­ria, jog kar­tu su tei­gia­mu požiū­riu į gyve­ni­mą, kuris svei­ka­tai labai svar­bus, jis taip pat pasi­ti­ki ir šiuo­lai­ki­ne medi­ci­na.

Svar­bi net mity­ba

Vais­ti­nin­kė R. Kerai­tė dar papil­do, kad padė­ti suval­dy­ti kylan­čias emo­ci­jas gali padė­ti ir suba­lan­suo­ta mity­ba, nes ji užtik­ri­na orga­niz­mo aprū­pi­ni­mą būti­no­sio­mis medžia­go­mis. Tie­sa, pasi­bai­gus vasa­rai, kai orga­niz­mui rei­kia­mų medžia­gų daž­niau­siai nebe­gau­na­me su mais­tu, labai nau­din­gi B gru­pės vita­mi­nai. 

"Pavyz­džiui, B1 page­ri­na nuo­tai­ką ir yra būti­nas ner­vų funk­ci­jai,  o B12 pade­da išsi­skir­ti geros savi­jau­tos sutei­kian­čioms sme­ge­nų medžia­goms. Taip pat nau­din­gi vita­mi­nai A, E, D ir mag­nis, kuris atpa­lai­duo­ja ner­vų bei rau­me­nų sis­te­mą ir taip suma­ži­na stre­so lygį", - var­di­ja "Euro­a­vais­ti­nės" spe­cia­lis­tė.

Nuo­tai­ką, pasak vais­ti­nin­kės, gali page­rin­ti ir rau­do­no­jo dobi­lo, pipir­mė­čių, o jei­gu žmo­gaus krau­jo spau­di­mas žemas, tin­ka ir jona­žo­lės - arba­ta. Įtam­pai mažin­ti gali­ma rink­tis ir vale­ri­jo­ną, ramu­nė­lę, pasif­lo­rą ar vais­ti­nę ver­be­ną.

Sidebar placeholder