Lietuvoje registruota 400 pavadinimų žemės ūkyje naudojamų pesticidų, kurie sunaikina kenkėjus, piktžoles, ligas. Tikrinant žemės ūkio produktus yra tiriami ir pesticidų likučiai, tačiau, pasak agrarinių mokslų habilituoto daktaro, profesoriaus Antano Svirskio, kai tiek daug pavadinimų pesticidų, nežinia, kurio produkte ieškoti. Profesorius tvirtino, kad būtina ekologizuoti Lietuvos žemės ūkį, kiekvienas sumažintas kilogramas pesticidų ar trąšų jau yra didelis laimėjimas.
Kaltas vanduo
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Drumstienė informavo, kad vaisių ir daržovių, neišskiriant uogų ar bulvių, pagrindiniai tyrimai atliekami dėl pesticidų likučių, sunkiųjų metalų, taip pat kai kuriose daržovėse tiriami nitratai ir perchloratai. Pastarieji vaisiuose ir daržovėse Europos Sąjungoje stebimi nuo pernai.
„Kai Europos Komisija pranešė, kad Europoje parduodamuose vaisiuose ir daržovėse pastebėta perchloratų, iš pradžių niekas nesuprato, iš kur jie atsirado, nes ši medžiaga Europos Sąjungoje seniai uždrausta naudoti. Ispanai iškėlė prielaidą, kad ant vaisių, daržovių perchloratų atsiranda galbūt dėl chloruojamo vandens (nes dalis vaisių ir daržovių į rinką pakliūva plauti). Metus buvo vykdoma stebėsena, mokslininkai jau siūlo atlikti nebūtinai plautų produktų stebėseną, nes perchloratai gali būti ir iš dirvos, dėl per didelio žemės tręšimo ir pesticidų naudojimo, - kalbėjo A.Drumstienė. - Dabar perchloratų aptinkame beveik visuose augaliniuose produktuose, tiek arbatoje, tiek daržovėse, sultyse. Kol kas Lietuvoje tyrimų rezultatai geri.“
Žalios bulvės sukelia vėžį
Iš vaisių ir daržovių pagamintuose produktuose, pavyzdžiui, džiovintuose vaisiuose, obuolių sultyse, iš vynuogių pagamintame vyne tiriami ir mikotoksinai (viena iš pelėsio atmainų).
„Kiekvienais metais į tikslinius patikrinimus įtraukiame braškes, persikus, nektarinus, arbūzus, bulves. Šiais metais braškės ir bulvės įtrauktos į kokybės rodiklių patikrą. Tam tikru metu inspektoriai masiškai tikrina rinkoje esančius produktus“, - dėstė A.Drumstienė. Per patikras inspektoriai dažniausiai nustato ženklinimo, neteisingo produkto kilmės šalies nurodymo pažeidimų, jei drėgni metai, dažnai produktuose aptinkama puvinių.
Pernai kovą-gegužę Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukė itin daug skundų dėl žalių bulvių. Jos pažaliuoja dėl netinkamų laikymo sąlygų, pavyzdžiui, laikoma saulės šviesoje. Tuomet bulvėse susidaro pavojinga medžiaga salaninas, didesni jo kiekiai sukelia vėžį. Niekam nerekomenduojama valgyti tokių bulvių, net ir storai nulupus.
Specialistai pataria rinktis produktus, būdingus mūsų klimato zonai, surinktus sezono metu - iš jų didžiausia nauda. Žinoma, norime naujovių, tačiau kad ir ispaninio šalavijo sėkloms yra puikus atitikmuo - linų sėmenys. Užuot ieškoję vitamino C citrusiniuose vaisiuose, geriau vartokime savas spanguoles, svarainius, raugintus kopūstus, jie vitamino C turi daugiau.
Lenkiškų braškių detektyvas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai sulaukia vartotojų laiškų, kuriuose baiminamasi dėl sveikatos. Jų teigimu, rinkoje pasirodo „baisių“ maisto produktų. Štai pernai daugelyje interneto tinklalapių buvo išplatinta vieno asmens informacija, esą lenkiškos braškės yra blogesnės nei lietuviškos, nes lenkiškos esą nupurkštos medžiagomis, sukeliančiomis vėžį. „Mes sureagavome, braškių mėginiai buvo atrinkti iš įvairiausių šalies vietų, įvairiausių tiekėjų, tačiau tokia informacija nepasitvirtino. Galiu pasakyti, kad tiek lietuviškos, tiek lenkiškos braškės purškiamos tais pačiais pesticidais. Ištyrus mėginius braškėse pesticidų likučių kiekis visai nesiskyrė“, - pasakojo A.Drumstienė. Pasak jos, kasmet specialistai tiria daržovių, vaisių, uogų mėginius, 40-50 proc. jų pesticidų likučių išvis neaptinkama, tai reiškia, kad jie arba nebuvo naudoti, arba visiškai suskilo.
Tiek lietuviai ūkininkai, tiek kitų valstybių žemdirbiai naudoja chemikalus augalams nuo vabzdžių, piktžolių, ligų apsaugoti. Pasak A.Drumstienės, tiriant žemės ūkio produkciją didelio skirtumo dėl pesticidų likučių, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, nematyti. Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad Lietuvos dirbamos žemės nėra taip smarkiai užterštos sunkiaisiais metalais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad sunkieji metalai labiau būdingi produktams, atvežtiems iš Belgijos, Ukrainos ir Baltarusijos.
Iš kur tas kraujas?
Viena naujausių vartotojų baimių - kraujo liekanos vaisiuose. A.Drumstienė pasakojo apie gyventojų pastebėjimus, esą jie valgydami dažniausiai bananus juose pastebi kraujo dėmių, bei daromas prielaidas, kad tokiu būdu tam tikro socialinio sluoksnio žmonės sterilizuoja „įrankius“.
„Priežastis paprasta: yra tokia Moko liga, vienas iš sukėlėjų yra pseudomonas, jis dažnai paplinta tada, kai būna didesnis nei 55-65 proc. oro drėgnumas nokstant greipfrutams, bananams, apelsinams, tačiau gali paplisti ir per daržoves, batatas, bulves. Pseudomonas jokios neigiamos įtakos žmogaus sveikatai neturi, jis tiesiog pažeidžia vaisių, ypač medžius“, - aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė.
Kaip neapsigauti renkantis ekologiškus produktus?
Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Viešojo maitinimo katedros vedėja Nijolė Janina Vasiliauskienė aiškino, kad kiekvienas ekologiškas produktas turi būti paženklintas. Visi ES pagaminti ir supakuoti ekologiški produktai nuo 2010 metų turi būti ženklinami naujuoju ES ekologinės gamybos logotipu. Šis ženklas rodo, kad ne mažiau kaip 95 proc. žemės ūkio kilmės produkto sudedamųjų dalių pagaminta ekologinės gamybos būdu, produktas atkeliavo tiesiai iš gamintojo ar perdirbėjo sandarioje pakuotėje, produktas atitinka oficialios kontrolės sistemos reikalavimus. Ant produkto prie ženklo būtinai yra nurodomas gamintojo, paruošėjo ar prekiautojo pavadinimas ir kontrolės įstaigos pavadinimas arba kodas.
Apsiperkantiems turguje pirkėjams prekybininkai nuolat akcentuoja produktų ekologiškumą ir maistinę vertę, bet čia ne visada suprasi, ar daržovė užauginta ekologiškai. „Norint įsitikinti, kad produktas yra ekologiškas, būtina iš pardavėjo reikalauti pateikti produkto sertifikatą“, - sakė N.J.Vasiliauskienė.
Specialistai pataria rinktis produktus, būdingus mūsų klimato zonai, surinktus sezono metu - iš jų didžiausia nauda
Dr. Gediminas PRIDOTKAS, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius:
2013-2015 metais mūsų institute tiriant ekologiškus vietos ir importuotus produktus buvo 5 atvejai, kai aptikta pesticidų. Rasta pesticidų cukinijose, kitas atvejis - buvo nustatyta pesticido „Dytas“ mėlynėse. Bandėme aiškintis, iš kur mėlynėse, miško uogose, jo atsiranda. Pasirodo, galimas patekimo būdas - per repelentus nuo uodų. Tiesiog žmogus ant rankų pasipurškia repelento, tada renka uogas. Ekologiškuose produktuose „Dytas“ draudžiamas. Jei tai neekologiški produktai, tam tikras minėto pesticido kiekis leidžiamas.
Pagrindinis reikalavimas ekologiškiems produktams - auginimo metu turi būti nenaudojama cheminių medžiagų. Ekologiškų produktų sertifikavimą atlieka viešoji įstaiga „Ekoagros“. Ji vykdo tiek ūkininkų auginamų daržovių, tiek sodininkų auginamų vaisių kontrolę. Tokių produktų mėginiai imami tirti į mūsų institutą, dalis mėginių siunčiami tirti į Vokietijos laboratorijas.
Retai pasitaiko, kad ekologiškuose produktuose rastume pesticidų ar kitų cheminių medžiagų. Aišku, būna atvejų, kai šalia ekologinio ūkio yra neekologinių kultūrų laukai, kurie purškiami chemikalais. Jeigu diena vėjuota, chemikalai gali patekti ir į ekologinį ūkį.
Eglė, vegetarė:
Mano visa šeima yra vegetarai, valgome įvairiai, perkame morkas, bulves, burokėlius, raugintus kopūstus, pieno produktus, sūrį, varškę.
Jeigu tinkamai maitiniesi, mitas, kad nevalgant mėsos trūksta geležies, mano pačios hemoglobinas yra 148, daugiau geležies yra špinatuose, įvairiose sėklose. Pati esu ajurvedos specialistė, jau 15 metų nevalgau mėsos. Būdama 24 metų supratau, kad noriu jaustis geriau, turėti daugiau energijos, todėl iš esmės pakeičiau savo mitybą, tais laikais nebuvo specialistų, todėl informaciją rinkausi pati. Svarbiausia yra suprasti, kaip derinti maistą, produktai turi būti įvairūs. Vaisius, daržoves perku pagal sezoną. Mėgstu viską, negalėčiau pasakyti, kad ko nors iš daržovių ar vaisių nemėgstu. Vasarą valgau daugiau žalio maisto, žiemą daugiau troškinto.
Žinoma, geriausi produktai yra vietiniai, užauginti sezono metu.
Aurelija, mama:
Močiučių bulvės, morkos, obuoliai jau baigiasi, taigi jų dairausi turguje, čia galima dar įsigyti gerai išlaikytų obuolių. Šiaip stengiuosi pirkti sezoninių daržovių ir vaisių, nes turiu mažą vaiką, svarbu, kad jis valgytų ekologišką, šviežią maistą. Į Tymo turgų ateinu kartą per savaitę, pasitikiu produkcija iš tokių prekybos vietų, nes kai žmonės užsisako maisto produktų į namus internetu, tai, žinote, visko pasitaiko.
Žmogaus organizmas prisitaikęs prie mišraus maisto, taigi reikia valgyti kuo įvairesnį, subalansuotą maistą, truputis geros kokybės mėsos, kad ir kiaulienos, tikrai yra sveika. Turiu nemažai pažįstamų, kurie kardinaliai pakeitė mitybos įpročius, norėdami būti sveikesni, lieknesni ir energingesni. Yra tokių, kurie ir mėsos atsisakė, bet, kaip minėjau, aš taip nedaryčiau.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą