Europa sulauks naujos vakcinos: kuo „Johnson & Johnson“ skiepai skiriasi nuo kitų?

Agentūros Žmonėms skirtų medicinos produktų komitetas ketvirtadienį rinksis į neeilinį posėdį. Šis komitetas ruošia EVA sprendimus dėl žmonėms skirtų vaistų.

Netikėtas sutapimas – JAV farmacijos, medicinos prietaisų ir plataus vartojimo produktų gamybos bendrovės vakcinos kelias į Europą sutampa su dviem Lietuvai svarbiomis datomis.

Dokumentus, reikalingus vakcinai patvirtinti, EVA ji pateikė vasario 16 dieną. Agentūros sprendimas turėtų būti priimtas kovo 11-ąją.

„Johnson & Johnson“ žada per šiuos metus ES pristatyti 200 mln. vakcinos dozių.

Apie tai neseniai Europos Parlamente teigė kompanijos vykdomojo komiteto vadovas Paulas Stoffelsas.

Visam pasauliui šiemet žadama pagaminti milijardą dozių vakcinų „Janssen“.

Teigiama, kad ši vakcina gali būti alternatyva rusiškajai „Sputnik V“. Mat jos tipas panašus tiek į šios, tiek į Europoje naudojamos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinos.

„Johnson & Johnson“ vakcina sukurta pagal tą pačią technologiją, kaip ir ankstesni skiepai nuo Ebolos viruso. Nukenksmintas adenovirusas modifikuojamas taip, kad sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną.

Pats adenovirusas negali daugintis, todėl nesukelia ligos. Kartu su vakcina patenka koronaviruso genas, todėl ląstelės pradeda gaminti dyglio baltymą ir sukuria imunitetą.

Kaip LRT radijo laidai „Lietuvos diena“ neseniai sakė gydytojas infektologas prof. Arvydas Ambrozaitis, dėl paprastesnių saugojimo sąlygų ši vakcina būtų labiau tinkama riboto judumo asmenų, taip pat gyvenančiųjų toliau nuo skiepijimo centrų vakcinacijai.

Ją laikyti užtenka šaldytuvo temperatūroje.

Dar vienas vakcinos privalumas – ji yra vienadozė, imunitetą sukurianti po 28 dienų.

Itin efektyvi prieš sunkią ligos formą

„Janssen-Cilag“ – „Johnson & Johnson“ antrinės įmonės Europoje – gaminama vakcina yra ne tokia efektyvi kaip kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ ar „Moderna“, bet ji patikimai apsaugo nuo sunkios ligos formos, mirties ir kai kurių mutacijų.

Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo beveik 44 tūkst. savanorių, duomenimis, bendras veiksmingumas siekia 66 proc. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA), jau patvirtinusi vakciną, nurodė, kad ji labai veiksmingai apsaugo nuo sunkių ligos formų ir Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) bei Brazilijoje aptiktų viruso padermių.

Efektyvumas apsaugant nuo sunkios / kritinės COVID-19 formos siekia 77 proc. jau po poros savaičių ir 85 proc. – po mėnesio.

Vakcinos veiksmingumas Jungtinėse Valstijose siekė 85,9 proc., PAR – 81,7 proc., Brazilijoje – net 87,6 proc.

Vakciną rekomenduojama naudoti žmonėms nuo 18 metų.

Tyrimuose dalyvavę savanoriai pranešė apie panašius šalutinius poveikius, kaip ir po kitų vakcinų.

Dažniausiai jie minėjo skausmą, patinimą ar paraudimą dūrio vietoje, taip pat – nuovargį, galvos ir raumenų skausmą, šaltkrėtį, pakilusią temperatūrą, mieguistumą, kitaip tariant – panašūs į gripo simptomus.

Šie poveikiai paprastai pasireikšdavo per dieną ar dvi, tačiau buvo nestiprūs ar vidutiniai ir po kelių dienų praeidavo. Beje, vyresni nei 60 metų žmonės jais skundėsi rečiau.

Palyginus su „Moderna“ ir „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinų tyrimais, buvo mažiau pranešimų apie alergines reakcijas.

Čia pateikiama patarimų, kaip elgtis, jei po vakcinavimo pasireiškia tam tikras poveikis.

Jau patvirtintos trys vakcinos

ES iki šiol yra patvirtinusi tris vakcinas nuo pandeminio koronaviruso, sukurtas bendrovių „Pfizer“/„BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ kartu su Oksfordo universitetu.

„Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos efektyvumas siekia 95 proc., „Moderna“ vakcinos, „AstraZeneca“, priklausomai nuo vertinimo, – 62-82 proc.

Kompanijos „AstraZeneca“ vakcina taip pat paremta adenovirusu, o „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“ – informacine RNR, kuri, paprastai tariant, yra instrukcija ląstelei, kaip gaminti baltymą ar jo dalį.

iRNR keliauja į ląstelės citoplazmą, kurioje pagal užkoduotą informaciją sintetinamas atitinkamas organizmui reikalingas baltymas.

Vakcinos veikia panašiai – įterpia iRNR į ląstelės citoplazmą.

SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymą koduojančią iRNR „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus.

Informacija apie vakcinų sudėtį ir poveikį pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklalapyje.