Gydytoja dietologė dr. R. Petereit: mitybą keisti reikėtų su specialistų, o ne kaimynų pagalba

Gydytoja dietologė dr. R. Petereit: mitybą keisti reikėtų su specialistų, o ne kaimynų pagalba

Mitybos nepakankamumas yra labai opi problema. Gydytojų dietologų teigimu, 80 proc. onkologinių pacientų su maistu gauna nepakankamai medžiagų. Kas 4 į ligoninę patekęs žmogus jau turi mitybos nepakankamumą, slaugos ligoninėse šis skaičius yra dar didesnis – čia kas trečiam pacientui diagnozuojamas išsekimas.

Medicinos mokslų daktarės, gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit teigimu, mitybos nepakankamumas vystosi tuomet, kai organizmas nepakankamai aprūpinamas maisto medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais.

„Tiek pacientas, tiek jo artimieji turėtų susirūpinti iš karto diagnozavus onkologinę ar kitą lėtinę ligą ir atkreipti dėmesį į mitybą. Stebėti, ar svoris nepradeda mažėti nieko nedarant, t. y. specialiai nesilaikant dietos, neatsisakant tam tikrų maisto produktų, nedidinant fizinio krūvio. Netekus kelių kilogramų, jau reikėtų susirūpinti – ypač tuo atveju, jei pacientas per 3 mėnesius neteko 5 proc. savo kūno svorio. Pavyzdžiui, 70 kg sveriančiam žmogui netekus 4 kg“, – aiškina gydytoja dietologė.

Kitas signalas apie gresiantį mitybos nepakankamumą – perpus ar trečdaliu sumažėjusios suvartojamo maisto porcijos. Apie išsekimą gali byloti ir išvaizda, pasikeitusios apimtys. Neretai pacientai krentančio svorio tiesiog nepastebi, ar mano, kad sergant tam tikra liga ar gaunant tam tikrą gydymą tai – normalus reiškinys.

„Gydytojai mitybos nepakankamumą įprastai nustato pagal kūno masės indeksą (KMI). Normalus KMI – 18,5-25. Jei sergančio žmogaus svoris nesiekia minimalios ribos, reiktų dėl šios problemos kuo greičiau kreiptis į gydantį gydytoją ar gydytoją dietologą. Sunerimti dėl svorio kritimo reikėtų pradėti tuomet, kai KMI yra apie 20. Sergančiam žmogui patarčiau dažniau svertis ir pačiam stebėti šį rodiklį. Bet kur kas tiksliau spręsti apie mitybos būklę galima ištyrus bendro baltymo ir albumino kiekį kraujyje, nepakanka bendro kraujo tyrimo, kaip dažnai mano pacientai“, – rekomenduoja gydytoja dietologė.

Per maža porcija lėkštėje – nesėkmingas gydymas

Pasak gydytojos dr. R. Petereit, krentant svoriui, gali varginti silpnumas ir mieguistumas dieną. Dažnai pacientai, turintys mitybos nepakankamumą, sako, kad jau po rytinės rutinos iš karto jaučia nuovargį, taip pat pavalgę ar nuėję nedidelį atstumą. Negana to, mitybos nepakankamumas lemia nesėkmes gydymo procese.

„Jeigu išsekimas yra nustatomas tuomet, kai pacientas gauna tam tikrą gydymą ar yra ruošiamas operacijai, dažnu atveju planuojamą terapiją tenka nutraukti. Taip nutinka todėl, kad dėl suprastėjusios imuninės sistemos, kraujo rodiklių, planuojama procedūra gali tik pabloginti paciento būklę. Jei tai onkologinis pacientas, gaunamos chemoterapijos šalutinis poveikis tampa itin ryškus, būna, kad terapija ir atidedama. Pacientas gali imti netoleruoti priešvėžinių vaistų. Mitybos nepakankamumas blogina ir taip jau prastą sergančio žmogaus būklę, atsiranda pykinimas, įvairūs virškinimo sutrikimai, žmogus gali išvis atsisakyti valgyti“, – vardija gydytoja dietologė.

Anot dr. R. Petereit, svoriui mažėjant, blogėja gaunamo gydymo efektyvumas, dažnai suplanuoto gydymo užbaigti nepavyksta. Viena dažniausių išsekimo pasekmių – paciento mirtis.

Baltymai yra viena svarbiausių sergančio paciento maisto medžiagų. Kai žmogus su maistu negauna pakankamai baltymų, mažėja naujų organizmo baltymų gamyba, dėl to sutrinka imuninė sistema, kraujo komponentų atsistatymas ir silpnėja gaunamų vaistų efektyvumas. Po operacijos gali ir blogiau gyti žaizdos.

„Dažnai sužinojęs diagnozę žmogus patiria stresą, nerimą, todėl yra normalu, kad nukrenta keli kilogramai. Siūlyčiau į tai reaguoti ramiai, nepanikuoti, nes šie procesai yra grįžtami. Svarbiausia – ilgai nedelsti ir stabilizuoti kūno masę. Jei žmogus pats negali valgyti, būtina kreiptis į specialistus – paciento mitybinę būklę turėtų vertinti gydytojai dietologai, o ne jis pats ar šeimos nariai“, – tikina gydytoja dr. R. Petereit.

Uždelsus pacientą ima varginti negatyvios mintys, sumažėja net noras pasveikti, kartais apskritai prarandama viltis. Dėl šios priežasties svarbu atpažinti pirmuosius mitybos nepakankamumo požymius ir užkirsti kelią tolesniam paciento būklės prastėjimui.

Mažiau gūglinti, labiau pasitikėti gydytojais

Gydytojos dietologės teigimu, žmonės pernelyg dažnai pasitiki internete randama informacija ar kaimynės patarimais, nors mitybą keisti reikėtų su specialistų, o ne kaimynų pagalba.

„Pavyzdžiui, internete galima rasti įvairiausių patarimų dėl onkologinėmis ligomis sergančių pacientų mitybos. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į siūlomos informacijos šaltinį ir jo patikimumą. Mes, gydytojai, savo darbe vadovaujamės tik moksliniais tyrimais patvirtintomis rekomendacijomis. Ne visi internete siūlomi būdai pasveikti pasiteisina, kai kurie gali būti ir žalojantys. Noriu pabrėžti, kad svarbiausia sergančiam žmogui yra nebadauti“, – sako medicinos mokslų daktarė.

Gydytoja dietologė dr. R. Petereit pacientams pataria valgyti mažesnėmis porcijomis, net 5-6 kartus per dieną. Jei jaučiamas silpnumas ar pykinimas, pirmas valgymas galėtų būti dar neatsikėlus iš lovos. Daugelis pacientų kartais nenori kieto maisto, tokiu atveju reikėtų valgyti įvairias skystas sriubas, praturtintas baltymais. Taip pat maistas turi būti patrauklus vizualiai. Kartais karštas arba šaltas maistas irgi dirgina burnos gleivinę, tad reikėtų atitinkamai parinkti jo temperatūrą. Jei pacientą pykina, jis nemėgsta intensyvių kvapų, neturėtų būti kepama riebaluose – toks maistas ne tik sunkiai virškinamas, bet ir turi nepageidaujamų kvapų.

„Jei svoris vis tiek krenta, reikia būtinai pasikonsultuoti su gydytoju, kuris gali pasiūlyti į mitybą įvesti ir specialius medicininės paskirties gėrimus, kurie yra ne tik baltymų, bet ir omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis. Tyrimais įrodyta, kad žmogui per dieną reikia gauti 2 g omega-3 riebiųjų rūgščių. Tokiu gėrimu pakeičiant vieną patiekalą ar užkandį per dieną, galima stabilizuoti svorį ir pagerinti organizmo funkcijas“, – rekomenduoja gydytoja dietologė.

Gydytoja dar kartą pabrėžia, kad sergant svarbiausia yra išlaikyti esamą svorį. Kitas žingsnis – aprūpinti organizmą svarbiausiomis maisto medžiagomis: baltymais, geraisiais riebalais, vitaminais, mikroelementais. Taip pat reikia įvertinti, ar žmogus suvalgo pakankamą kiekį baltyminio maisto. Baltymų galima gauti iš mėsos, žuvies, rūgščių pieno produktų, taip pat iš ankštinių daržovių. Gerųjų riebalų organizmas gauna valgant riebią žuvį, vartojant linų sėmenų aliejų, taip pat kokybišką alyvuogių aliejų.

Sidebar placeholder