Ilgalaikis žiūrėjimas į TV kenkia akims?

- Kiek galima žiūrėti televizorių ar į kompiuterį, kad nepakenktume akims?

- Nėra jokių apribojimų, jokių atliktų tyrimų, įrodančių, kad televizorius kenktų sveikatai. Televizoriaus žiūrėjimas - tai matymas į tolį. Tai, kas yra daugiau nei už dviejų metrų, akių nevargina. Žiūrėti televizorių yra tas pats, kas žiūrėti į kokį nors peizažą parke. Žiūrėjimas į kompiuterį pavojingesnis, nes žiūrint į monitorių akys yra įtampos būsenos. Dirbantiems prie kompiuterio ekrano kas 40 ar 45 minutes rekomenduojama daryti bent dešimties minučių pertraukėles ir nukreipti akis į tolį.

- Skirtingo amžiaus žmonėms akys pavargsta vienodai greit?

- Vyresnio amžiaus žmonėms atsiranda akių sausumo požymiai, tačiau matomumo rekomendacijos jiems yra tokios pat. Viena iš pagrindinių trumparegystės prevencijos priemonių vaikams yra bent pusantros valandos per dieną praleisti lauke. Svarbus ne fizinis aktyvumas salėje, o būtent buvimas lauke. Galima tą laiką praleisti ir gana ramiai, vaikščiojant ar net sėdint, tačiau būnant lauke, nes ten yra natūralus apšvietimas. Trumparegystės progresavimo neskatina ir akių nukreipimas į tolį.

- Kas dar sukelia akių įtampą, vargina akis?

- Akis vargina labai smulkaus šrifto skaitymas, todėl išmanusis telefonas dar blogiau už kompiuterį, nes ten šriftas dar mažesnis. Kompiuteriniai žaidimai taip pat labai kenkia. Akims kenkia ilgas darbas prie monitoriaus. Pavyzdžiui, lėktuvų ar traukinių dispečeriai turi nuolat sekti judėjimą monitoriaus ekrane, todėl jų akys patiria labai didelę įtampą. Labai kenčia ir tų akys, kurie dirba su mikroskopais, nes ir jie vaizdą mato iš artimo atstumo.

- Teko girdėti, kad kava didina akispūdį. Ar iš tiesų kava kenkia akims?

- Turi išgerti labai daug kavos. Apie dešimt kavos puodelių, o tiksliau - gal daugiau nei šešis puodelius, kad kava pradėtų kelti spaudimą. Nedidelis kiekis kavos neturi sąlyčio su akispūdžio kėlimu.

- Ar maistas gali pagerinti arba pabloginti regėjimą?

- Riebus maistas, turintis mažai vitaminų, antioksidantų, taip. Jis greitina degeneracinius procesus, skatina sklerotinius pakitimus, ypač kenkia akies tinklainei ir lęšiukui. Akių ligų rizikos veiksniai yra tie patys kaip ir širdies ir kraujagyslių ligų. Taigi vertėtų valgyti mažiau riebaus maisto, vartoti daugiau omega-3 riebalų rūgščių. Tai yra valgyti daugiau jūrinių žuvų: lašišos, menkės, lydekos, tuno, ešerių. Žalialapių daržovių, kurios turi tokių medžiagų kaip liuteinas ir zeaksantinas, nes organizmas pats jų negamina ir jų gauna tik iš išorės. Tai špinatai, brokoliai, žalieji žirneliai, kopūstai, salotos. Akims vertingo antioksidanto, tokio kaip likopenas, turi ir pomidorai, paprikos, citrusiniai vaisiai, obuoliai ar uogos. Nes pagrindiniai antioksidantai, reikalingi akims, yra vitaminai C, E, liuteinas, zeaksantinas, cinkas ir selenas.

- Kokiomis akių ligomis ir kas dažniausiai suserga? Kokias tendencijas pastebite?

- Tarp jaunų žmonių daugėja trumparegystės atvejų. Paprastai trumparegystė būna koreguojama akiniais ir negrįžtamų pakitimų nesukelia. Patologinės trumparegystės atvejų skaičius yra toks pat, jis nedidėja. O ligų, dėl kurių gresia matymo praradimas, skaičius yra gana didelis. Tik tie visi atvejai yra susiję su amžiumi. Senstant populiacijai, daugėjant vyresnių žmonių automatiškai daugėja ir sergančiųjų šitomis ligomis. Dažniausiai susergama geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma, katarakta, taip pat tinklainės venos nepraeinamumu.

Dalis ligų sukelia staigius pakitimus, ligoniai iš karto kreipiasi ir anksti pradeda gydymą ir gydymas būna sėkmingas. O tokia liga kaip glaukoma yra pavojingesnė, nes ilgą laiką nesukelia jokių regėjimo sutrikimų, bet pažeidžia regos nervą, todėl susiaurėja akiplotis ir kai tas akipločio susiaurėjimas pasiekia centrą, ligonis pajaučia, kad kažkas negerai. Bet tada jau būna pažeista didesnė dalis regos nervo. Glaukoma tokia liga, kuri yra tik sustabdoma, bet neišgydoma.

O katarakta nėra tokia didelė problema. Ji išoperuojama. Drumstas lęšiukas pakeičiamas į skaidrų lęšiuką ir matymas atkuriamas ir čia jau nesvarbu, ar operuojama, kai tik pradėjo drumstėti ar kai visiškai sudrumstėjo. Čia laiko veiksnys nėra tiek svarbus kaip gydant glaukomą ar amžinę geltonosios dėmės degeneraciją, kai pavėlavus gydyti jau nieko negalima pakeisti.

Parengta pagal priedą „TV publika“