Insulto pranašas nėra galvos skausmas

Insulto pranašas nėra galvos skausmas

Šiandienos rykštė – insultai. Jų gydymas modernėja ir vilčių šios ligos pakirstiems ligoniams vis daugiau. Panevėžio ligoninėje neseniai įsteigti net du kabinetai galvos smegenų infarktų prevencijai – skubama jau iš anksto užkirsti kelią didelei bėdai.

Skuba svarbiausios minutės

Panevėžio ligoninės dviejuose neurologijos skyriuose ligoniai gydomi po patirtų insultų. Beveik visos 20 palatų pilnos. Kelios jų skirtos itin sunkiems pacientams, su moderniausia medicinine įranga prie kiekvienos lovos.

Vaikštančių ligonių čia mažuma. Patyrus galvos smegenų infarktą, kitaip sakant – išeminį insultą, kai staiga užsikemša smegenis maitinančios kraujagyslės, ištinka dalinis paralyžius, ligoniai nebevaldo galūnių, netenka kalbos dovanos, sutrinka regėjimo, rijimo funkcijos.

Gydant dažnai šie simptomai praeina, tik tam reikia netrumpo laiko.

Skyriaus vadovo Lino Masiliūno mobilusis kaista nuo dažnų skambučių. Pokalbis vyksta su priėmimo, vėliau su reanimacijos medikais.

Į ligoninę atvežta insulto ištikta 60-metė moteris. Pasak mediko, insultui tai – jaunas amžius.

Kai insultu suserga 80-metis, tai pateisinama dėl natūralaus kraujagyslių susidėvėjimo, o iki 50-ies to neturėtų būti, ligą išprovokuoja kitos priežastys. Todėl ir sakoma, kad iki 50–60 metų žmogus pagal organizmo susidėvėjimą dar per jaunas insultui.

L.Masiliūnas skambina kolegoms iš Intervencinės radiologijos skyriaus, tariasi, ką šiuo atveju skubiau daryti.

Pirmas 4–5 valandas po insulto gydytojai vadina auksinėmis, kai gydymas veiksmingiausias, vėliau dėl sutrikusios smegenų audinio kraujotakos atsiradę smegenų pažeidimai jau negrįžtami.

Smegenų infarkto nelydi skausmas

Telefoninių medikų diskusijų tema: ar krešulį tirpdyti trombolizės būdu, ar atlikti chirurginę intervenciją – trombą iš smegenų kraujagyslės ištraukti per kirkšnį įvedus kateterį.

Pasirenkamas pastarasis variantas. Operaciją atliksiantis budintis radiologas Mantas Buitkus jau pasiruošęs, laukiama tik, kol atsilaisvins operacinė.

Intervencinės radiologijos skyriuje jos yra dvi, tačiau abi užimtos, gelbėjami ligoniai po infarktų.

Būsimos operacijos eiga sustyguota, su L.Masiliūnu grįžtame į Neurologijos skyrių.

Gydytojas pasakoja apie smegenų infarkto simptomus.

Klaidingai manoma, kad pirmas insulto pranašas yra galvos skausmas. Trinkant smegenų kraujotakai skausmo dažniausiai nebūna, nebent kraujagyslė plyšta ir kraujas išsilieja į smegenis. Gali aptemti akys, imti svaigti galva, pykinti, persikreipti veidas. Būna, žmogus sąmonės dar nepraradęs, bet kalbos padargai nebeveikia, jis nebegali nieko pasakyti. Būklei blogėjant trinka kvėpavimas, insulto ištiktasis netenka sąmonės.

L.Masiliūnas mus lydi į palatą, kurioje guli sveikiausieji. Tai yra tie, kuriems atsikūrė buvusios organizmo funkcijos ir kurie jau sugeba pakilti iš lovų. Čia pakalbiname ligonius.

Panevėžys – vienas iš insulto klasterio centrų

Panevėžio ligoninės neurologijos skyriuose labai pagausėjo besigydančiųjų po insultų. Ne todėl, kad šia liga suserga vis daugiau žmonių, o dėl sveikatos sistemos pertvarkos.

Anksčiau insulto ištiktus pacientus priimdavo visos šalies ligoninės, o dabar tokie žmonės privalo būti gabenami tik į insulto klasterio centrus. Tokių šalyje yra 6, vienas iš jų – Panevėžyje.

Insulto klasteriai – tai ligoninių tinklas, kuris teikia visapusišką gydymą patyrus insultą, kraujagysles užkimšusius krešulius tirpdo trombolizės būdu – tai yra naujausiais efektingais vaistais, ir juos šalina intervenciniu tromboktomijos būdu. Centruose sutelkta ir diagnostikai reikalinga medicininė technika, ir specialistai.

Pasak L.Masiliūno, tokia tvarka įsigaliojo nuo praėjusio lapkričio. Tik atlikus visus reikalingus diagnostinius tyrimus insultų centruose, daroma atranka, kuriuos pacientus galima gydyti ir mažesnėse ligoninėse, o kurie turi likti centruose.

Anksčiau pasireiškus insulto požymiams Panevėžio regiono gyventojas galėjo kreiptis į Rokiškio, Kupiškio, Biržų ar Pasvalio gydymo įstaigą. Dabar greitoji visus privalo vežti į Panevėžį.

Dėmesys ir priešinsultinei būsenai

Ištikus insultui gydymo būdą ir rezultatą lemia laikas. Pasak L.Masiliūno, svarbiausia – neuždelsti kreiptis.

Jei nuo pirmųjų insulto požymių praėjo daugiau nei 6 valandos, intervenciniu būdu pašalinti trombo nebeįmanoma, o ir netikslinga tai daryti, nes smegenys jau pažeistos negrįžtamai. Saugiau krešulį palikti ten, kur jis įstrigęs, nes intervencija gali sukelti sunkias komplikacijas.

Medikas pasakoja, kad kai kuriais atvejais insulto požymiai praeina per kelias minutes ar kelias valandas, veido ar galūnių nutirpimai bei nusilpimai, nedidelis artikuliacijos, regos sutrikimas, rodos, išgaruoja lyg nebuvę, atsikuria persikreipęs veidas, žmogus mano, kad jis yra sveikas, nes vėl jaučiasi gerai.

Tačiau tai yra labai rimtas signalas, jog vystosi galvos kraujotakos nepakankamumas, netrukus gali ištikti tikras insultas.

Tokią priešinsultinę būseną medikai vadina PSIP‘ais (praeinantis smegenų išemijos priepuolis).

„Statistiškai po tokių praeinančių priepuolių tikimybė patirti insultą kelių dienų laikotarpiu yra labai didelė“, – aiškina L.Masiliūnas.

Kad būtų galima kuo greičiau diagnozuoti smegenų kraujagyslių patologiją, nuo šių metų pradžios Panevėžio ligoninė įsteigė du PSIP kabinetus. Jie – pagalba insulto dar nepatyrusiems, bet jų simptomus jau pajutusiems pacientams.

Į PSIP kabinetus turi nukreipti šeimos gydytojas arba neurologas iš priėmimo skyriaus.

Kabinetuose dirba patyrusios neurologės Inga Kančauskienė ir Sandra Baužaitė.

„Nėra išankstinės registracijos, gydytojos dirba tiek, kiek būna ligonių“, – sakė L.Masiliūnas.

Į PSIP besikreipiantiems pacientams visi būtini tyrimai ligoninėje atliekami be eilės.

Pirmoji pagalba apsaugant nuo insulto – kraujo krešumą mažinantys vaistai.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder