Širdies bei kraujagyslių ligos visame pasaulyje pražudo daugiausia žmonių ir sergančių šiomis ligomis skaičius nemažėja. Rugsėjo 25-ąją minima Pasaulinė širdies diena - proga susimąstyti, ką šiame gyvenime darome ne taip.
Lietuvos širdies asociacijos prezidentės prof. Žanetos Petrulionienės teigimu, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis nemažėja dėl kelių pagrindinių priežasčių.
Pirmoji: širdies ligų lėtiniai gyvensenos rizikos veiksniai - aukštas kraujospūdis, diabetas, per didelis cholesterolis, nutukimas, rūkymas - Lietuvoje labai paplitę ir į juos nekreipiama dėmesio iki pirmojo infarkto arba insulto.
Antroji priežastis - mūsų gyvenime labai daug ūminį infarktą bei insultą sukeliančių ar paskatinančių veiksnių: stresas, įtampa, nuovargis, miego stoka, didelis tempas, konfliktai. Nemokame to suvaldyti, sustoti ir įsiklausyti į savo organizmą.
Trečia priežastis - pervargęs, nualintas organizmas dažnai siunčia signalus, kad jam blogai, bet dėl didelio gyvenimo tempo žmonės jų nepastebi. Tie signalai būna labai įvairūs: blogesnis fizinio krūvio toleravimas, fizinio, psichoemocinio krūvio metu atsirandantis negerumas, bendras silpnumas, skausmas už krūtinkaulio, širdies ritmo sutrikimai, „šokinėjantis“ kraujospūdis ir kt.
Ketvirta priežastis - žmonės vis dar gerai nežino nei išeminės širdies ligos, nei beprasidedančio infarkto požymių, nei kaip reikėtų elgtis juos pajutus.
„Neseniai Romoje vyko Europos kardiologų kongresas, kurio pagrindinė mintis: taip, vaistus reikia vartoti, bet gyvensenos kontrolė taip pat privaloma, - sako gydytoja. - Lietuvai tai ypač svarbu, nes esame stresinė visuomenė, o kai prie visų rizikos veiksnių dar prisideda psichoemocinis stresas, nuovargis, bioritmų nepaisymas, toks ir rezultatas - sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis labai didelis“.
Pasak Ž.Petrulionienės, jau 10 metų Lietuvoje vykdoma širdies ligų prevencijos programa, tačiau situacija kinta labai nežymiai: šiek tiek gerėja kraujospūdžio kontrolė ir yra pastebimos sergamumo mažėjimo pradinės tendencijos vidutinio amžiaus žmonių grupėje. Tačiau visos populiacijos sergamumo statistikai tai įtakos neturi.
Norint išvengti blogiausio, gydytoja pataria kiekvienam įsiklausyti į savo organizmą. Pajutus, kad nebegali taip greitai eiti, lipti laiptais, atsiranda spaudimas už krūtinkaulio, diskomfortas ar skausmas, kuris sustojus praeina - reikia kreiptis į gydytojus.
Staiga pajutus, kad kažkas negerai, anot Ž.Petrulionienės, būtina psichoemocinė ir fizinė ramybė - reikia atsisėsti, nusiraminti. Jeigu atsirado bet koks negerumas už krūtinkaulio ir nurimus jis nepraeina - kviestis greitąją pagalbą.
Dažniausiai infarktai ir insultai staiga ištinka ankstyvo ryto valandomis, kai sutrikdomi bioritmai, tad šis laikas tiems, kurie turi aukštą kraujospūdį ar genetinį polinkį širdies ligoms, ypač pavojingas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą