Įsisenėjusios klaipėdiečių sveikatos bėdos - raudonojoje zonoje

Įsisenėjusios klaipėdiečių sveikatos bėdos - raudonojoje zonoje

Klaipėdos visuomenės sveikatos stebėsenos rezultatai atskleidė, kad oro tarša uostamiestyje daugiau nei 30 kartų didesnė už Lietuvos vidurkį, taip pat Klaipėdai reikia daugiau dėmesio skirti vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, narkotinių medžiagų paplitimo, vaikų skiepijimo apimties problemoms.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Rožės Perminienės, padėtis kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje vertinama pagal Higienos instituto nustatytus rodiklius, kurių yra 51. Įvertinus susistemintus rezultatus, savivaldybės pagal skirtingus rodiklius, palyginus juos su šalies vidurkiu, patenka į žaliąją, geltonąją ar raudonąją zoną, t. y. matoma, kokiai problemai reikėtų skirti daugiau dėmesio.

"2018 metais iš 51 įvertinto rodiklio žaliojoje zonoje yra 15 rodiklių, raudonojoje zonoje - 10 rodiklių. Pagerėjo 2 rodikliai, kurie iš raudonosios zonos pakilo į geltonąją, 2 iš geltonosios pakilo į žaliąją. 10 rodiklių yra sisteminiai - jie raudonojoje zonoje yra ilgus metus. Tačiau atsirado du nauji rodikliai, pagal kuriuos esame raudonojoje zonoje. Jie susiję su atsparia tuberkulioze", - sakė R. Perminienė.

Ilgesnė gyvenimo trukmė

Lietuvos sveikatos strategijoje numatytas strateginis tikslas - pasiekti, kad 2025 metais šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų jų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai.

Daugiausiai gyvenimo metų prarandama dėl ankstyvų mirčių, kurias lemia išorinės priežastys, kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai.

2018 metais Klaipėdos m. sav. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 76,6 metų, čia žmonės turi tikimybę išgyventi 0,7 metų ilgiau nei visoje šalyje (75,9 metų).

Pagal vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklį Klaipėdos miestas atitinka Lietuvos rodiklį (geltonoji zona).

Išvengiamo mirtingumo rodiklis - tai mirtingumas, nulemtas ligų ar būklių, kurių galima išvengti, taikant žinomas efektyvias prevencines, diagnostikos ir gydymo priemones. 2018 metais Klaipėdoje išvengiamo mirtingumo rodiklis (26,3 proc.) buvo geresnis už Lietuvos rodiklį (30,5 proc.), o santykis 0,86, todėl savivaldybė patenka į geriausių rodiklių grupę (žalioji zona).

2018 metais Klaipėdos mieste gimusiųjų skaičius išliko stabilus, o mirusiųjų - sumažėjo, natūrali gyventojų kaita buvo neigiama. 54,5 proc. Klaipėdos gyventojų yra moterys, 45,5 proc. - vyrai. Didžiąją gyventojų dalį (60,2 proc.) sudaro darbingo amžiaus gyventojai. Išlieka gyventojų senėjimo tendencija, nes Klaipėdos miesto savivaldybėje gyvena daugiau pensinio amžiaus žmonių nei vaikų.

Kur reikia pasitempti?

Nors miestui reikėtų pasitempti dešimtyje sričių, buvo išrinktos 3 prioritetinės sritys: į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui, sergamumas II tipo cukriniu diabetu 10 000 gyventojų ir aktyvumas 6-14 m. vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje.

2018 metais Klaipėdoje į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių vidutiniškai išmesta 34~382 kg teršalų, tenkančių 1 kvadratiniam kilometrui.

Uostamiestyje stebima išmetamų teršalų iš stacionarių taršos šaltinių didėjimo tendencija, atsižvelgiant į išduodamų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų skaičių.

2018 metais sergamumas II tipo cukriniu diabetu Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo didesnis už Lietuvos rodiklį (Klaipėdoje - 76,8/10 000 gyventojų, Lietuvoje - 56,6/10 000 gyventojų). Sergamumas II tipo cukriniu diabetu tiek Lietuvoje, tiek Klaipėdoje turi mažėjimo tendenciją. Nutukimas tiesiogiai susijęs su II tipo cukrinio diabeto atsiradimu. Klaipėdos mieste nuo 2009 iki 2018 metų antsvorio turinčių vaikų skaičius padidėjo nuo 3 iki 10,9 proc., nutukusių vaikų dalis - nuo 1 iki 4 proc.

2018 metais krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje Klaipėdoje dalyvavo vos 6,4 proc., o Lietuvoje - 14,5 proc. tikslinės populiacijos (6-14 m.) vaikų.

Tiek Klaipėdoje, tiek Lietuvoje matomas prastėjantis šios programos įgyvendinimas. Ši sritis prioritetine Klaipėdoje išskiriama jau ne pirmus metus.

Informaciją rinkusio Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistų pateiktose rekomendacijose siūloma prisidėti prie aplinkos oro kokybės gerinimo informuojant gyventojus apie priemones mažinant oro taršą (kietojo kuro deginimą šildant namus), atnaujinant gatvių priežiūros ir valymo technologijas, parengiant aplinkos oro kokybės valdymo programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą.

Taip pat siūloma parengti ir išplatinti informacinį pranešimą apie vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programą Klaipėdos miesto bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo bendruomenėms, skatinti gyventojus aktyviau dalyvauti sveikatinimo veiklose, daugiau dėmesio skirti vaikų burnos ligų profilaktikai, vaikų antsvorio problemai, cukrinio diabeto profilaktikai, konsultuoti sveikos gyvensenos klausimais, skatinti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, prioritetą teikiant sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos ir sveikatos netolygumų mažinimo klausimams.

Siūloma, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat aktyviau skatintų rizikos veiksnių turinčius žmones labiau rūpintis savo sveikata, konsultuotų, skatintų dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programoje, o gydytojai odontologai išsamiai įvertintų vaikų dantų ir žandikaulių būklę, kiekvieno vaiko apsilankymo metu akcentuotų tinkamą dantų valymą bei informuotų tėvus apie vaikų krūminių dantų dengimą silantinėmis medžiagomis.

Kaip įvertino politikai?

Ataskaitą tradiciškai reikia pristatyti ir Klaipėdos miesto tarybos nariams. Praėjusią savaitę vykusiame posėdyje politikai negailėjo kritikos dėl to, kad Higienos institutas nevertina kai kurių visuomenės sveikatai svarbių rodiklių, o informacija yra pateikiama pavėluotai - 2020 metų balandžio pabaigoje pristatoma informacija apie 2018-uosius.

Tarybos narė Ligita Girskienė atkreipė dėmesį į tai, kad kalbant apie taršą mieste neminima transporto sukeliama tarša, nors kalbama apie energetikos, laivų statybos ir remonto, baldų gamybos, medienos pramonės ir kitas įmones, uosto krovos darbus.

Jai antrino ir Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas, abejojęs, ar galima ataskaitą vertinti rimtai, kai neįvertinami visi veiksniai.

R. Perminienė paaiškino, kad tarša vertinama pagal Higienos instituto nustatytą skaičiavimo metodiką, kurioje naudojamasi taršos leidimuose nurodyta informacija, o automobilių taršą vertina kitas, aplinkos kokybės monitoringas.

Deja, mokslininkai, kaip paaiškino Sveikatos apsaugos ministerija, nespėja greičiau nei per metus susisteminti ir pateikti rodiklių.

Rožė PERMINIENĖ, Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja

Nesuprantama politikams pasirodė tai, kad vėluojama pristatyti informaciją. Esą įvertinus 2018 m. padėtį, buvo teikiamos rekomendacijos 2019-iesiems, tačiau jos paviešintos tik 2020 m. Politikų manymu, tokia informacija neturėtų vėluoti, kitaip ji tampa beverte.

R. Perminienė pripažino, kad tvarka nėra logiška, paaiškino, kad buvo siūlyta ataskaitas viešinti anksčiau, tačiau esą sulaukta atsakymo, kad taip neišeina padaryti.

"Deja, mokslininkai, kaip paaiškino Sveikatos apsaugos ministerija, nespėja greičiau nei per metus susisteminti ir pateikti rodiklių, kuriuos pasiima kiekviena savivaldybė. Jei sugalvosime savo rodiklius, tada negalėsime pasilyginti su kitomis savivaldybėmis", - aiškino Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.

Vis dėlto Tarybos narys Arvydas Vaitkus siūlė, nepaisant Higienos instituto terminų, informaciją apie padėtį miesto Tarybai pristatyti anksčiau, kad būtų galima planuoti konkrečias priemones ir darbus.

"Norima turėti ne tik skaičius, bet ir su jais dirbti, tobulinti padėtį", - pridūrė Tarybos narė Vaida Raugelė.

R. Perminienės teigimu, klaipėdiečių sveikatos rodikliai stebimi ne vienerius metus, jau matomos tam tikros tendencijos.

"Problemų kamuolys", - taip padėtį įvertino politikė Nina Puteikienė.

Pasak jos, reikia įvertinti, ar šiuo metu taikomos prevencinės priemonės nėra pasenusios, būtina galvoti apie naują, šiuolaikinę pagalbą, pavyzdžiui, psichosocialinę reabilitaciją ir kt.

"Raudonų vietų nėra labai daug, bet jos yra opios. Visuomenės sveikatos biuras galėtų pasiūlyti, kaip konsoliduoti įvairias grupes. Yra ne tik sveikatos, bet ir švietimo, socialiniai dalykai. Parengus priemonių planą būtų galima numatyti konkrečius veiksmus", - siūlė Tarybos narė Judita Simonavičiūtė.

Raudonų vietų nėra labai daug, bet jos yra opios.

Judita SIMONAVIČIŪTĖ, Tarybos narė

Buvo svarstoma, kad iniciatyvos galėtų imtis ir Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai.

Informacija

2018 metais į geriausiųjų grupę (žalioji zona) pateko 15 Klaipėdos miesto rodiklių:

išvengiamas mirtingumas, socialinės rizikos šeimų skaičius 1 000 gyventojų;
ilgalaikio nedarbo lygis, gyventojų skaičiaus pokytis 1 000 gyventojų;
mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1 000 gyventojų;
socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1 000 gyventojų;
darbingo amžiaus asmenys, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, 10 000 gyventojų;
mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, 100 000 gyventojų;
išvengiamų hospitalizacijų skaičius 1 000 gyventojų;
apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui;
paauglių (15-17 m.) gimdymų skaičius 1 000 gyventojų;
mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 100 000 gyventojų;
tikslinės populiacijos dalis, dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programose ir asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje.

Į blogiausiųjų grupę (raudonoji zona) pateko 10 rodiklių:

į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui;
mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, 100~000 gyventojų;
nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai), 100 000 gyventojų;
užregistruoti nauji daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejai 100 000 gyventojų;
užregistruoti daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejai (visos TB atvejų registracijos kategorijos) 100 000 gyventojų;
sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis 10 000 gyventojų;
2 metų amžiaus vaikų MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1~dozė) skiepijimo apimtys;
1 metų amžiaus vaikų DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina), poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos skiepijimo apimtys (3 dozės);
tikslinės populiacijos (6-14 m.) dalis, dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje;
sergamumas II tipo cukriniu diabetu 10 000 gyventojų.

Informacija

Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonėms 2019 m. buvo panaudota 158,1 tūkst. eurų.
Jie buvo skirti užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei, aplinkos sveikatai (triukšmo prevencija, geriamojo vandens, maudyklų vandens stebėsena), psichikos sveikatai stiprinti (smurto, savižudybių prevencija, streso kontrolė ir kt.), vaikų sveikatai gerinti, bendruomenių vykdytoms programoms ar priemonėms remti, sveikai gyvensenai formuoti.
Klaipėdos psichikos sveikatos centras 2019 m. vykdė Žemo slenksčio paslaugų stacionaraus kabineto tęstinę veiklą. Kabinete per 2019 m. iš viso buvo užregistruoti 4 749 švirkščiamųjų narkotikų vartotojų apsilankymai, per metus išduoti 25 053 švirkštai);~39 155 vnt.~dezinfekcijos priemonių, 5 388 prezervatyvai. Taip pat buvo teikiama informacija, konsultacinė pagalba, tarpininkaujama ir atstovaujama, atliekami atrankiniai greitieji ŽIV tyrimai.
Klaipėdos miesto poliklinika, 2019 m. vykdydama tuberkuliozės prevencijos programą, atliko MANTU testą 183 vaikams, rentgenografiškai patikrino 257 suaugusius (nakvynės namų gyventojus, narkotikų vartotojus, asmenis, grįžusius iš įkalinimo įstaigų, nedraustus privalomuoju sveikatos draudimu asmenis).
Klaipėdos psichikos sveikatos centre veikianti tarnyba "Vilties linija" per praėjusius metus atsakė į 4 047 skambučius ir 207 laiškus, gautus internetu. Į tarnybą kreipėsi įvairaus amžiaus asmenys (nuo 10 metų iki per 60 metų), kurie išgyvena savižudybės riziką ir krizę.
Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras organizavo teorinius ir praktinius užsiėmimus būsimiems tėvams ir šeimoms auginančioms mažylius. Vidutiniškai viename užsiėmime dalyvavo 14 žmonių, bendras dalyvių skaičius - 756 asmenys. Mankštose nėščiosioms ir kūdikių mankštose dalyvavo 959 asmenys, įvyko 80 teorinių-praktinių užsiėmimų. Organizuotuose čiuožykloje užsiėmimuose šeimoms dalyvavo 826 asmenys.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder