Kada bloga nuotaika tampa depresija?

Depresija – vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sutrikimų, su kuriuo susiduria maždaug ketvirtadalis žmonių. Specialistai pastebi, kad moterys depresija serga dažniau nei vyrai, jos sudaro didžiąją dalį visų pacientų – apie 60–90 proc. Tiesa, iki lytinio brendimo šia liga vienodai dažnai serga tiek berniukai, tiek mergaitės, tačiau vėliau lytinio hormono progesterono poveikis lemia, kad liga dažniau pastebima tarp moterų.

Nors kartais depresija painiojama su bloga nuotaika ar liūdesiu, pasak „Eurovaistinės“ farmacijos specialistės Elvyros Ramaškienės, tai rimtesnis sveikatos sutrikimas, nes jis diena po dienos veikia žmogaus mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną, apsunkina kasdienį gyvenimą ir negydomas tik ūmėja.

„Nors tikslios depresijos priežastys nėra nustatytos, pastebima, kad ji dažniau užklumpa perfekcionistus ir labai atsakingus žmones.

Psichologas dr. Marius Daugelavičius sako, kad klinikinė sezoninė depresija pasitaiko gana retai, ji yra painiojama su įprasta depresija arba bloga nuotaika. Vis dėlto pagrindinis skirtumas – bloga nuotaika įprastai bėgant laikui išsisklaido, o depresija tik paūmėja. Sunerimti reikėtų, jeigu prasta savijauta trunka ilgiau nei porą savaičių.

Nors tikslios depresijos priežastys nėra nustatytos, pastebima, kad ji dažniau užklumpa perfekcionistus ir labai atsakingus žmones. M. Daugelavičiaus teigimu, taip nutinka dėl to, kad tokie žmonės dažniau prioritetu laiko pareigą, taip atimdami iš savęs malonumus. Ilgainiui toks gyvenimo būdas kenkia savijautai. „Tokie žmonės daro tai, ką reikia, ir nedaro nieko, kad seratoninas – geros nuotaikos hormonas – gamintųsi natūraliai, todėl jie tampa labiau pažeidžiami keičiantis sezonams“, – teigia psichologas.

Svarbu stebėti savijautą

Jau seniai pastebėta, kad depresijai didelės įtakos turi sezoniškumas, liga dažniausiai paūmėja pavasarį, rudenį arba žiemą. E. Ramaškienė paaiškina, kad tam įtakos turi šviesos trūkumas, nes trumpomis dienomis žmogaus smegenyse pakinta cheminių medžiagų – serotonino (hormono, gerinančio nuotaiką ir didinančio aktyvumą) ir melatonino (hormono, sukeliančio mieguistumą, apatiją) pusiausvyra. Šaltuoju metų laiku, kai dienos trumpos ir ilgesnis tamsus periodas, melatonino gaminasi daugiau, todėl ir paūmėja depresija.

Pasak „Eurovaistinės“ farmacijos specialistės, apie depresiją įspėja užsitęsusi prislėgta nuotaika, jėgų ir energijos trūkumas, didesnis mieguistumas, šie pojūčiai būna ypač stiprūs ryte. Pastebima, kad depresija lemia dingusį susidomėjimą anksčiau malonumą teikusia veikla, skatina nepasitenkinimą savimi, sumažėjusį seksualinį potraukį. Be to, gali atsirasti valgymo sutrikimų, padidėti potraukis saldumynams. Žmonės tampa dirglesni, greičiau susierzina, yra labiau linkę į konfliktiškumą.

Nors dažnai nesusimąsčius švaistomasi fraze „man depresija“, iš tiesų kreiptis pagalbos dalis žmonių neskuba, mano, kad juos tiesiog kankina bloga nuotaika. Pasak specialistės, pastebėjus, kad simptomai trunka kurį laiką, vertėtų nelaukti ir kreiptis į gydytojus. 

E. Ramaškienės teigimu, depresija linkusi kartotis ir negydoma tik gilėja, todėl ligonį apima dar didesnis nerimas, slegia liūdesys, atsiranda dvasiniai ir fiziniai skausmai. „Neretai pasitaiko situacijų, kai žmogų daug metų vargina sezoninė depresija, bet jis neatpažįsta simptomų. Jeigu pastebėjote, kad kasmet rudenį jaučiatės blogai, būtina kreiptis į psichiatrą ir išsiaiškinti priežastis bei rasti tinkamų gydymo būdų, nebūtinai medikamentinių“, – sako „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė. Taip pat svarbu pasirūpinti ir aplinkiniais, jeigu pastebite depresijai būdingų simptomų, nebijokite paraginti pasikonsultuoti su gydytoju.

Kaip padėti sau?

Norint išvengti depresijos, psichologas dr. M. Daugelavičius pataria rimtai vertinti psichinę higieną ir nepamiršti savęs. „Metaforiškai kalbant, žmogus kaip automobilis – jeigu nekeiti tepalų, neremontuoji kažkurių detalių, jis tiesiog nustoja veikti. Jeigu tinkamai nesirūpini savo organizmu, jis pradeda streikuoti, sirgti. Dažnai žmonės pamiršta, kad jie daug iš savęs reikalauja, bet mažai duoda“, – akcentuoja psichologas.

Malonūs kasdieniai įpročiai gali būti efektyvi depresijos prevencijos priemonė. „Svarbiausia – tęskite tą veiklą, kuria užsiėmėte vasarą: sportuokite, eikite pasivaikščioti ir kuo ilgiau būkite gryname ore, nesvarbu, kad nėra saulės“, – sako „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė E. Ramaškienė. Tyrimai rodo, kad paprasčiausi trumpi (10–30 minučių trukmės) pratimai iš ryto gali pakelti nuotaiką pusei paros.

„Norint užtikrinti gerą psichinę būklę, ypač svarbus kokybiškas miegas.

Į savo mitybos racioną farmacininkė rekomenduoja įtraukti daugiau citrusinių vaisių, nes moksliškai nustatyta, kad jų aromatas pakelia nuotaiką. Naudinga gali būti ir aromaterapija su citrusinių vaisių eteriniais aliejais. Taip pat patariama valgyti daugiau aštraus maisto, nes jis sukelia chemines reakcijas, kurios pažadina iš euforijos būsenos.

Nors technologijos daugeliui yra neatsiejama kasdienybės dalis, E. Ramaškienė rekomenduoja kontroliuoti jų naudojimą. Pasak farmacijos specialistės, elektroniniai laiškai, telefono skambučiai pakelia adrenalinio lygį, o tai greitai išvargina ir sukelia stresą, kuris taip pat gali būti vienu iš dirgiklių, lemiančių prastėjančią savijautą.

Norint užtikrinti gerą psichinę būklę, ypač svarbus kokybiškas miegas – tam reikėtų skirti ne mažiau nei septynias valandas per parą, užtikrinti tinkamą darbo ir poilsio balansą, nepraleisti net ir trumpų atostogų. „Bent penkios poilsio dienos tiesiog stebuklingai kelia nuotaiką, o jų planavimas padeda užmiršti rūpesčius“, – pastebi E. Ramaškienė. Naudinga skirti laiko meditacijai ar kitai atpalaiduojančiai veiklai, dienoraščio rašymui. Svarbu stengtis neatsiriboti nuo aplinkinių, nes socialinė izoliacija gali būti ne tik depresijos simptomas, bet ir jos vystymosi priežastis.

Pastebima, kad sezoninės depresijos dažniausiai būna lengvos ir vidutinės, todėl joms gydyti paprastai pakanka šviesos terapijos ir vartojamų augalinių vaistų. Lengva depresijos forma gali būti gydoma preparatais iš jonažolių, raudonųjų dobilų, burnočio sėklų, jaunų paprastųjų kiečių šaknų, bijūnų, valerijono. Taip pat sergant šia liga rekomenduojama šviesos terapija, kuri suteikia keletą papildomų dienos šviesos valandų. Jeigu šios priemonės nepadeda, gydytojas gali skirti gydymą antidepresantais, kurie reguliuoja melatonino ir serotonino pusiausvyrą smegenyse.